Pažanga: šiandienos varguoliai serga kaip praeities Vilniaus turtuoliai

Prieš ketverius metus Vilniaus universiteto antropologai, vadovaujami prof. Rimanto Jankausko, pradėjo Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje rastų mumijų antropologinius tyrimus, siekdami nustatyti kokiomis ligomis sirgo ir kaip gyveno šventovės rūsiuose palaidoti asmenys. Natūraliai mumifikavęsi palaikai buvo tirti kompiuterinės tomografijos metodu, siekiant nepažeisti jų išorės ir išsaugoti ateities tyrimams.

Lietuvoje dirbantis mumijų ekspertas dr. Dario Piombino-Mascali išanalizavęs tomografijos būdu atvaizduotus minkštuosius mumijų audinius teigia, kad to meto vilniečiai sirgo daugeliu ligų, kurios paplitusios ir šiandien, tačiau XVIII-XIX amžiaus kontekste tai reiškia, kad šie žmonės buvo pasiturintys: „Tirdami mumijas kompiuterinės tomografijos metodu, nustatėme, kad daugelis jų sirgo tokiomis ligomis kaip aterosklerozė, tuberkuliozė, skydliaukės padidėjimas, kai kurie individai turėjo tulžies pūslės akmenų ar buvo nutukę. Daugelis šių ligų byloja, kad kriptoje palaidoti asmenys netinkamai maitinosi, galbūt dažnai persivalgydavo. XVIII-XIX amžiaus kontekste tai reiškia, kad šie žmonės buvo pasiturintys.“

Trys iš puikiai išsilaikiusių mumijų sirgo nutukimu. Tai byloja apie šių individų aukštą padėtį visuomenėje. D. Piombino-Mascali teigimu, aterosklerozės pažeistos kraujagyslės taip pat rodo mitybos įpročius: „Kalbant apie aterosklerozę, ją nustatėme trijų suaugusiųjų mumijoms. Kai kuriose iš jų liga buvo labai pažengusi, o patys individai nutukę. Žinome, kad tokia liga, kaip aterosklerozė, tai netinkamo gyvenimo būdo ir blogos mitybos pasekmė. XVIII amžiuje Vilniuje gyvenusio profesoriaus Georgo Forsterio dienoraščiuose rašoma apie prastus to meto aukštuomenės mitybos įpročius. G. Forsteris rašė, kad jo pažįstami lietuviai beveik nevalgo daržovių, tačiau valgo daug mėsos ir nesaikingai vartoja alkoholį. Šventosios Dvasios kriptoje palaidoti asmenys priklausė panašiam visuomenės sluoksniui, su kuriuo buvo artimas minėtas profesorius G. Forsteris.“

„Šešios iš septynių kompiuteriniu tomografu tirtų mumijų sirgo tuberkulioze. Rentgenologinėse nuotraukose, jų plaučiuose aptikome aiškių šios ligos žymių. Kai kurie individai tuberkulioze sirgo ne pirmą kartą – jų palaikuose aptikome požymių rodančių, kad šie asmenys buvo užsikrėtę liga, pasveiko ir po kurio laiko vėl susirgo užsikrėtę nuo kažko kito arba atsinaujinus simptomams. Tai įrodo, kad šių žmonių gyvenimo sąlygos buvo geros ir jie sugebėjo ilgą laiką gyventi ar kovoti su tuberkulioze.“ – sakė dr. D. Piombino-Mascali.

Mokslininkas taip užsiminė apie mumifikuotose palaikuose nustatytą padidėjusią skydliaukę: „Trijų mumijų palaikuose nustatėme padidėjusią skydliaukę. Taip dažnai nutinka dėl jodo trūkumo organizme.“

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Jankauskas komentavo rentgenogramose nustatytas kaulines mumijų patologijas: „Tirdami vieną mumija, kurią būtų galima apibūdinti apkūniu vyru, aptikome stuburo osteoartritą, kelio sąnarių artritą. Vyro dešinės pusės ketvirtas šonkaulis buvo begijęs po lūžio, o kelių sąnariai pasižymėjo anatominėmis variacijomis, kurios individui netrukdė gyventi. Kituose palaikuose, stipriai nutukusios moters skelete, aptikome skoliozę stuburo krūtinės srityje, išsivysčiusią dėl neaiškios priežasties bei abiejų kelio sąnarių artritą. Taip pat aptikome penkto juosmens slankstelio gerybinį naviką, vadinamą hemangioma.

Kitos jaunos, apkūnios moters mumijoje nustatėme pėdų deformaciją – hallux valgus, tai į šonus išsišovusios padikaulio galvos, kurias gali sukelti netinkama avalynė. Tokių atvejų archeologinėje medžiagoje dažnai nerandame. Dar vienos moters palaikuose aptikome kaklo ir krūtinės sričių osteochondrozę, kuri gali prasidėti dėl natūralaus sąnarių nusidėvėjimo.“ – komentavo prof. R. Jankauskas.

Profesorius taip pat pridūrė, kad visų suaugusiųjų mumijų dantų būklė buvo ypač prasta: „Visų suaugusiųjų mumijos turėjo dantų patologijų, kurios sukėlė žandikaulio pūlingus uždegimus.“

Kalbėdamas apie vaikų mumijas prof. R. Jankauskas išskyrė rachitu ir vandenlige sirgusios mergaitės palaikus: „Mirties dieną jai buvo apie 3 metukus. Mergaitės palaikuose nustatėme rachitui būdingus kaukolės pakitimus, rachitinę šlaunikaulių ir blauzdikaulių deformaciją. Be to, kaukolės pakitimai leidžia įtarti ir smegenų vandenligę, vadinama hidrocefalija.“

Apibendrindamas kaulų patologijas profesorius sako, kad daugelis ligų būdingos to meto aukštuomenei bei pasiturintiesiems: „Šių palaidotųjų dantų patologijos leidžia manyti, kad tuometinės aukštuomenės atstovų dantų patologijos nebuvo gydomos. Vaiko rachito atvejis neturėtų stebinti - tokių atveju pasitaiko dažniau tarp aukštesnio sluoksnio vaikų, nes jie mažiau laiko praleisdavo gryname ore. Smegenų vandenligė galėjo atsirasti po persirgto meningito. Meningito atveju randame labai daug ir kituose kapinynuose. Galima manyti, kad meningitas buvo viena iš pagrindinių vaikų mirštamumo priežasčių. Moters stuburo deformacija byloja, kad ji buvo neįgali, tačiau gerai prižiūrima ir slaugoma ir dėl to gana ilgai gyveno. Kaimo senkapiuose tokių atvejų nerandama.“