Šiuo metu Vilniuje paleopatologinius mumijų tyrimus atliekantis dr. Dario Piombino-Mascali teigia, kad šie sutrikimai buvo akivaizdūs vien žvilgtelėjus į vaiko mumiją: „Vos pažvelgęs į šį atvejį, iš karto supratau, kad tai rachitas. Atlikus kompiuterinę tomografiją, mano spėjimai pasitvirtino. Taip pat paaiškėjo, kad vaikas sirgo lengva vandenligės forma.“
Mokslininkai nustatė, kad Šv. Dvasios bažnyčios rūsyje rasti palaikai priklausė 3 - 4 metų amžiaus mergaitei. Manoma, kad tai buvo turtingos šeimos atžala, nes laidojimą bažnyčios kriptoje sau leisti galėjo tik pasiturintys miestiečiai. Šis faktas uždavė daugiau klausimų apie velionės mergaitės gyvenimą. XVIII – XIX amžiaus laikotarpiu rachitu dažniausiai sirgdavo vaikai iš vargingų šeimų, dėl prastos mitybos.
„Viską paaiškina vandenligė, kuria mergaitė sirgo. Dėl šios ligos jos išvaizda buvo atgrasanti, o elgesys turėjo būti nepriimtinas visuomenei. Todėl, galime spėti, jog vaiko tėvai vengė išnešti jį lauką ir dėl prasto vitamino D įsisavinimo išsivystė rachitas.“ – aiškino dr. D. Piombino-Mascali.
Rachito kamuojami vaikai dažnai sėdi ant žemės sukryžiavę kojas, todėl jų blauzdikauliai ir šlaunikauliai būna išlinkę. Nepaisant to, mokslininkai mano, kad kriptoje rasta mergaitė iki mirties gebėjo vaikščioti.
„Labai dažnai randami skeletai su rachito požymiais, tačiau man žinoma, kad tik keli rachito atvejai buvo registruoti tiriant mumifikuotus palaikus.“
Dėl prastos mitybos ir vitamino D stokos, rachitas išsivysto vaikams ankstyvame amžiuje. Vitaminas D gaminamas žmogaus odoje veikiant saulės šviesai. Ši patologija registruojama ir mūsų dienomis, tačiau nesunkiai gydoma.
Panašūs patologijų tyrimai mokslininkams teikia daug vertingos informacijos apie mūsų dienomis puikiai gydomus ir mažiau paplitusius susirgimus bei jų gydymo būdus praeityje.
Iki rugpjūčio mėnesio antropologai tikisi išstudijuoti visų kompiuteriniu tomografu tirtų mumijų rentgenogramas ir pateikti daugiau vertingos informacijos apie to meto Vilniečių gyvenimo būdą ir ligas.
Vilniaus Šv.Dvasios bažnyčios kriptoje rastos mumijos buvo tirtos taikant neinvazinius metodus (neardant ir nesiskverbiant į palaikus)ir grąžintos į savo poilsio vietą po apžiūrų.