Lietuviai dalyvauja projekte „QB50“, jo tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja Belgijoje įsikūręs von Karmano institutas, prie jo daugiau nei šešerius metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų, pranešė VU.
Pasak VU Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros Kosmoso technologijų centro vedėjo Liudo Tumonio, idėja paleisti daugybę palydovų vietoje vieno didelio kilo todėl, kad termosferoje išretėjusi atmosfera labai stabdo palydovus. Jie leidžiami taip, kad tik trumpai praskrietų pro šį sluoksnį – tokiu atveju vienas palydovas labai trumpai gali rinkti duomenis, be to, jis ištiria erdvę tik viename taške.
„Naudojant keliasdešimt mažų palydovų daugybėje skirtingų taškų matuojami skirtingi termosferos parametrai. Jei sugestų vienas palydovas – misija iškart baigtųsi, o jei suges nors ir keli iš šių, kaip aš juos vadinu, miniatiūrinių palydovų – tyrimus toliau galėsime tęsti. Beje, visi šie palydovai kartu sudėjus kainuoja tiek pat, kiek ir vienas didelis“, – sakė mokslininkas.
Projekto „QB50“ metu planuojama paleisti 37 palydovus.
Lietuviškas palydovas išsiskirs tuo, kad bus varomas cheminiu kuru. Šis kuras mažame palydove bus išbandytas pirmą kartą.
Pirmieji lietuviški palydovai, sukurti Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) mokslininkų, į kosmosą buvo paleisti 2014 metų pradžioje.