Po Baltijos jūros ramybe slepiasi katastrofa: kyla grėsmė apsinuodyti

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų įvairiausiais teršalais jūrų pasaulyje. Didžiausia ekologinė problema yra cheminiai ginklai, palaidoti Baltijos jūroje po antrojo pasaulinio karo, kurie nėra izoliuoti ir dėl kurių korozijos kyla grėsmė, kad dar daugiau cheminių medžiagų pateks į aplinką.

Susirūpinusi Baltijos jūros tarša Lietuvos mokslininkų grupė ieško ekonomiškai pagrįsto ir pakankamai jautraus analitinio metodo įvertinti cheminio ginklo medžiagų ir kitų rūšių organinės anglies keliamą pavojų jūrinėms ekosistemoms.

„Baltijos jūra – tai gamtos dovana mums ir norėtųsi šį turtą išsaugoti ateinančioms kartoms. Mane labai sukrėtė Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo problema, todėl norėjau padėti ją spręsti“, - kalbėjo dr. Galina Lujanienė.

Vykdydami projektą „Izotopinių metodų taikymas organinių medžiagų sklaidai Baltijos jūroje tirti“ tyrėjai siekė užpildyti organinės anglies šaltinių ir jos sklaidos Lietuvos ekonominės zonos Baltijos jūros vandenyse ypatumų vertinimo spragas. Be to, buvo siekiama išsiaiškinti ir tai, kaip kistų izotopų santykio vertės δ¹³C ir Δ¹⁴C išsiliejus naftai bei koks galėtų būti Gotlando įdubos laidojimo zonoje esančio cheminio ginklo medžiagų nuotėkis.

Dalis Gotlando baseine Lietuvos ekonominėje zonoje nuskandintų cheminių ginklų yra nelokalizuoti. Nuskandintą karinę amuniciją sudaro įvairūs ginklai su toksinėmis cheminėmis medžiagomis, daugiausiai sviediniai (68 proc.), bombos (21 proc.) arba konteineriai. Dėl mechaninių pažeidimų ir sviedinių sienelių korozijos toksinės cheminės medžiagos gali patekti į aplinką. Pagal naujausius vertinimus, 100 proc. konteinerių, 65 proc. aviacinių bombų ir 25 proc. sviedinių bei minų šiuo metu yra nehermetiški.

Radioaktyvios medžiagos – tyrimams atlikti

Net ir mažos koncentracijos gamtinės kilmės ir dirbtiniu būdu aplinkoje atsiradusios radioaktyvios medžiagos yra plačiai naudojamos kaip žymės įvairiems vyksmams tirti. Šiuolaikinės radiometrinės ir masių spektrometrijos technologijos leidžia nustatyti itin mažas jų koncentracijas bei izotopinę sudėtį aplinkoje, tad tiriant organinių medžiagų sklaidą Baltijos jūroje buvo taikomi stabilūs ir radioaktyvus izotopai.

Tyrimo metu buvo įvertintas Baltijos jūros Lietuvos ekonominės zonos užterštumo lygis radionuklidais, sunkiaisiais metalais ir organinėmis medžiagomis bei nustatyti taršos šaltiniai. Atlikta taršos sklaidos ir persiskirstymo analizė. Nustatytos Cs ir Pu izotopų koncentracijos, įvertinti radionuklidų taršos šaltiniai, nustatyti mūsų šaliai būdingi radionuklidų ir izotopų santykiai.

„Gauti rezultatai naudingi vertinant organinių medžiagų sklaidą ir jų šaltinius Baltijos jūroje, dabartinę ekologinę Baltijos jūros būseną, prognozuojant taršos sklaidą, anglies apytakos ciklo ir klimato kaitos studijoms“, - kalbėjo daktarė. Organinių medžiagų šaltiniai pirmą kartą buvo įvertinti Lietuvos ekonominės zonos dugno nuosėdose ir skendinčioje medžiagoje, naudojant anglies izotopų santykių vertes (Δ¹⁴C ir δ¹³C). Tuo tarpu Δ¹⁴C vertės pirmą kartą buvo taikytos vertinant organinių medžiagų kilmę Baltijos jūroje. Išmatuotos Δ¹⁴C vertės kito plačiose ribose, o pastarojo laiko dugno nuosėdose aptiktas iškastinės anglies perteklius gali būti cheminio ginklo sklaidos pasekmė.

Vykdant projektą buvo nustatyti anglies izotopų santykių ir šiuolaikinės radioaktyvios anglies frakcijos nuokrypiai, rodantys senos anglies perteklių paviršiniame dugno nuosėdų (iš cheminio ginklo laidojimo zonos) sluoksnyje, kurio priežastis gali būti cheminio ginklo patekimas į aplinką. Didžiausias nuokrypis rastas Baltijos jūros 5ChS stotyje. Šiuo metu tyrimas nukreiptas į specifinių biožymenų paiešką.

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas buvo vykdomas 2012-2014 metais, tačiau dar ne visi gauti projekto rezultatai buvo publikuoti. Šiuo metu tyrimas tęsiamas ir metų pabaigoje tikimasi gauti naujų rezultatų. Oficialiai projektą vykdė trys institucijos – Fizinių ir technologijos mokslų centras, Jūrinių tyrimų centras ir Gamtos tyrimo centras. Jame dalyvavo 5 mokslininkai, 3 doktorantai ir 2 inžinieriai. Visgi prie projekto dirbo ir Jūrinių tyrimų centro darbuotojai, gamtos tyrimų centro mokslininkai, kurie nebuvo įtraukti į projekto sąrašą, bet norėjo prisidėti prie Baltijos jūros užterštumo tyrimų.

„Panašūs metodai, nors ir nėra paplitę dėl sudėtingumo ir modernios įrangos stokos, yra naudojami organinių medžiagų sklaidai tirti. Tačiau viskas juda į priekį ir unikali įranga tampa vis plačiau prieinama. Manau, kad tokių metodų taikymas ateityje bus normali praktika. Jeigu mums pavyktų surasti specifinius biožymenis, jie galėtų būti naudojami vykdant monitoringą ir vertinant Baltijos jūros ekologinę būklę“, - apie tyrimo panaudojamumą pasakojo G. Lujanienė.