„Prieš tris dešimtmečius kompiuteriai nebuvo taip plačiai naudojami ir prieinami įrenginiai, kaip šiandien, tačiau tarp programinės įrangos gamintojų jau vyko arši konkurencija. Lyderio vaidmenį pavyko užsitikrinti „Microsoft“, kurios operacinė sistema „Windows“ šiandien užima apie 90 procentų kompiuterių rinkos, ji įdiegta apie 1,5 mlrd. įrenginių visame pasaulyje. Artimiausias jos konkurentas – „Apple“ operacinė sistema „Mac OS“, turinti mažiau nei dešimtadalį vartotojų“, – pastebi „Telia“ kompiuterių prekybos vadovas Simonas Tilindis. Jo duomenimis, šiandien apie 88 procentai „Telia“ parduodamų kompiuterių yra su „Windows“ operacine sistema.
Pirmi blynai
Dienos šviesą pirmoji „Windows“ operacinės sistemos versija išvydo 1985 metų lapkričio 20 d. Pavadinimas „Windows“ (angl. langai) jai suteiktas dėl funkcinės vertės – grafinės vartotojo sąsajos, kurioje pirmu smuiku griežia programų langai, o ne kodinės MS-DOS komandos.
„Windows 1.0“ palaikė 16 spalvų ir sugebėjo įjungti kelias programas vienu metu. Tiesa, jų langai negalėjo persidengti, nes sistema negalėjo to apdoroti grafiškai. Formaliai „Windows 1.0“ net nebuvo pilnavertė operacinė sistema, o veikiau sistemos aplinka, kadangi ji tik išplėtė MS-DOS galimybes.
1987 metų gruodžio mėnesį „Microsoft“ išleido „Windows 2.0“. Šioje programų langai jau galėjo vieni su kitais persidengti, taip pat buvo galima keisti jų dydį. Tuokart debiutavo ir nauji „Microsoft“ produktai – skaičiuoklė „Excel“ ir tekstų tvarkyklė „Word“.
Slaptas žaidimų tikslas
Apčiuopiamą komercinę sėkmę „Microsoft“ pasiekė tik su trečiąja operacinės sistemos versija. 1990-ųjų gegužę išleidus „Windows 3.0“ per pirmą pusmetį buvo parduota 2 mln. jos kopijų. Ši versija turėjo patobulintą dizainą, atnaujintą programų ir failų valdymo įrankį, palaikė virtualią atmintį, o taip pat joje buvo įdiegti daugybei žmonių iki skausmo pažįstami žaidimai „Hearts“, „Minesweeper“ ir „Solitaire“.
„Pačios „Microsoft“ atstovai yra išdavę, kad šie žaidimai turėjo ir slaptą tikslą – lavinti žmonių įgūdžius naudotis kompiuterine pele. Prasidedant kompiuterių bumui, daug žmonių buvo sunku įvaldyti šį naują „instrumentą“. Taigi versdami ir kilnodami pasjanso kortas žmonės iš tiesų mokėsi atidaryti failus ir juos kilnoti tarp aplankų“, – sako S. Tilindis.
Visiems puikiai atpažįstama pradžios meniu („Start“) juosta debiutavo „Windows 95“. Ši naujovė reklaminėje kampanijoje buvo pristatyta skambant „The Rolling Stones“ dainai „Start Me Up“. Tuomet pirmą kartą į operacinę sistemą įtraukta ir interneto naršyklė „Internet Explorer“.
Ilgiausiai gyvavusi operacinė sistema
2001-aisiais „Microsoft“ pristatė pirmąją ne MS-DOS pagrindu veikusią „Windows XP“ operacinę sistemą. Atnaujinta vartotojo sąsaja, pastebimai pasikeitusi, spalvingesnė ir patogesnė starto meniu juosta, padidėjęs sistemos stabilumas ir efektyvumas išskyrė šią operacinę sistemą iš savo pirmtakų – „Windows 2000“ ir „Windows Me“. Nauja produkto aktyvacijos sistema pradėjo kovą su nelegaliais naudotojais.
„Windows XP“ buvo ilgiausią techninį sistemos palaikymą (iki 2014 m.) ir produkto ciklą turėjusi „Windows“ versija. Išskirtine meile šiai versijai pasižymi Armėnija, kurioje, remiantis „StatCounter“ lapkričio mėnesio duomenimis, dar iš dabar beveik 42% asmeninių kompiuterių veikia ši operacinė sistema. Lietuvoje šis skaičius nesiekia 3%.
Kritikos banga
2006 m. išleista „Windows Vista“ turėjo būti ne tik patrauklesnė, intuityvesnė, bet ir saugesnė – šiam aspektui „Microsoft“ skyrė itin didelį dėmesį, atsižvelgdama į „Windows XP“ naudotojų skundus dėl virusų ir saugumo spragų. Visgi dėl saugumo teko aukoti našumą: naujosios sistemos įkrovos laikas išaugo, sparta sumažėjo, daug žmonių skundėsi, kad ji ryte ryja kompiuterio išteklius, o nešiojamųjų kompiuterių baterijos senka tiesiog akyse.
Nepaisant kritikos bangos, prieš „Windows 7“ išleidimą 2009 metais, „Vista“ buvo antra populiariausia kompiuteriams skirta operacinė sistema pasaulyje – jai teko apie 19% rinkos dalies. Tuo metu senoji „Windows XP“ versija dominavo veikdama net 63% kompiuterių.
Žingsnis į planšečių rinką
Išleidusi „Vista“, kompanija jau aktyviai kūrė naują versiją, kurią pavadino „Windows 7“. Ši operacinė sistema naudotojams siūlė daugiau funkcionalumo meniu starto juostoje, lietimui jautrių ekranų palaikymą, išplėstinį failų tvarkymą.
Didelės sėkmės sulaukusi „Windows 7“ veikė taip gerai, kad žmonės ir verslai nenoriai migravo į naują, 2012-aisiais pasirodžiusią „Windows 8“. Nuo permainų žmones atbaidė ir vienas svarbus pokytis.
„Siekdama suvienodinti vartotojo sąsają tarp skirtingų prietaisų – nuo mobiliojo telefono iki asmeninio kompiuterio – kompanija pristatė „Metro“ stiliaus pagrindinį meniu su „gyvomis plytelėmis“, kuriose realiu laiku rodoma esminė programos informacija. Tačiau daug žmonių tiesiog nesuprato, kodėl įsijungę kompiuterį turi klaidžioti po šį meniu ir nemato pagrindinio darbalaukio. Todėl galiausiai „Microsoft“ teko žengti žingsnį atgal ir grąžinti darbalaukį bei įprastesnės formos starto meniu, kuris neužgožia viso ekrano“, – teigia S. Tilindis.
Šis pokytis įvyko 2015-aisiais, kuomet buvo oficialiai išleista naujausia „Windows 10“ versija.
Paskutinė „Windows“ versija
„Windows 10“, be kitų naujovių, pasiūlė balsu valdomą virtualų asistentą „Cortana“, virtualius darbalaukius, vieningą nustatymų meniu, o „Internet Explorer“ pakeitė nauja „Microsoft Edge“ naršyklė. Pirmaisiais metais „Windows 7“ ir „Windows 8.1“ naudotojai galėjo atsinaujinti operacinę sistemą nemokamai – tokiu žingsniu „Microsoft“ siekė paskatinti žmones pereiti prie naujausios operacinės sistemos versijos.
Naujausiais „Microsoft“ duomenimis, šiuo metu „Windows 10“ operacinė sistema yra įdiegta 900 mln. įrenginių visame pasaulyje.
Ir nors interneto bendruomenė diskutuoja apie galimas „Windows 11“ bei „Windows 12“ versijas, kompiuterių ekspertas abejoja, kad šie gandai išsipildys. „Tikėtina, kad „Microsoft“ laikysis dar prieš „Windows 10” pristatymą išsakytos koncepcijos – siūlyti šį produktą kaip paslaugą. Vartotojai gali tikėtis įprastų, keletą kartų per metus išleidžiamų sistemos atnaujinimų, kuriais ne tik užlopomos spragos, bet ir pasiūlomos naujos funkcijos“ – teigia S. Tilindis.