Žaidžiant tenka stebėti taikinį, priešus, kurių gali būti gana daug, likusias gyvybes, šovinių atsargas, žemėlapį ir kitas detales. Žaidėjas ekrane visada akimis seka 7-10 objektų. Tokiu būdu gerėja regėjimas, pastabumas, reakcija.
„Ar kada susimąstėte, kas yra geresni vairuotojai: tie žmonės, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus ar tie, kurie nežaidžia?“, – klausė žaidimų kultūros parodos „GameOn“ sumanytojas ir vienas organizatorių Artūras Rumiancevas.
Jis teigia, kad patogiai žmogus jaučiasi jį supančioje aplinkoje vienu metu sekdamas 3-4 objektus.
„Įsėdus į automobilį, vairuotojui tenka stebėti 3 veidrodėlius, dairytis per šoninius ir galinį langą. Kai kartu važiuoja dar ir keleivis, bandantis vairuotoją įtraukti į pokalbį, aktyviai žaidimų nežaidžiantį žmogų ši situacija gali nesunkiai išmušti iš vėžių“, - mano A. Rumiancevas.
Pasak jo, mokslinių tyrimų duomenimis, 2-3 mėnesius kasdien praleidžiant 20-40 minučių žaidžiant įvairius žaidimus, lavinami pastabumo ir reakcijos įgūdžiai, vėliau juos reikia praktikuoti.
Deja, anot pašnekovo, žodžius „žaidimas“, „žaismas“ linkstama suprasti kaip infantilų užsiėmimą ir laiko švaistymą.
„Aplinkui dažnai girdime sakant „neužsižaisk“, „neprisižaisk“, vaikai drausminami „nežaisti su maistu“ ir panašiai. Šie teiginiai turi daug neigiamų konotacijų, – pažymi pašnekovas. – Tai yra problema, nes mano įsitikinimu, raginti žmogų nežaisti ar liautis žaidus negalima nei vieną gyvenimo akimirką. Žaismas yra žmogaus DNR.“
Žaidimai ne tik padeda išmokti daugelio dalykų, bet ir formuoti asmenybę, mano žaidimų entuziastas.
„Žaidimai moko nenuleisti rankų patyrus nesėkmę, nes žaidžiant tenka nuolat susidurti su pralaimėjimu ir daug kartų bandyti iš naujo, kol pagaliau pavyksta pasiekti pergalę. Žaidimai taip pat lavina ne tik gebėjimą pradėti kažką naujo, bet ir iki galo pabaigti tai, ką pradėjai“, – vardijo A. Rumiancevas.
Pasak jo, kiekvienas žaidimas, nesvarbu, kokio žanro, žaidėjui kaskart pateikia problemą. Įvertinus lygį ar situaciją, į kurią patenkama, esame priversti galvoti skirtingus sprendimo būdus, vieną po kito juos išbandyti: „Taip elgiasi ir tyrėjai, pritaikydami atskirus mokslinius metodus vienokios ar kitokios problemos sprendimui“.
Apie tai išsamiau planuojama kalbėti kovo 30 d. KTU „Santakos“ slėnyje, kur vyks antrieji Lietuvos mokyklų apdovanojimai bei konferencija „Code the future“.