Kaip pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius ir Pilvo chirurgijos centro direktorius prof. habil. dr. Kęstutis Strupas, per tokias operacijas chirurgas ir pacientas gali būti skirtingose patalpose ar net valstybėse: gydytojas kompiuteriu valdo prie paciento įtaisytas robotines rankas.

Tokia galimybė atsirado medicinoje pritaikius pažangias kosmines technologijas.

Anot profesoriaus, robotinės chirurgijos pradžia galima laikyti prieš porą dešimtmečių atliktą demonstracinę operaciją, kai gydytojas, sėdėdamas prie kompiuterio Niujorke, operavo pacientę Paryžiuje.

Kiekvienas gydytojo kompiuteriu atliktas veiksmas po 8 sekundžių pasiekdavo robotą Paryžiuje.

Nors robotinės procedūros brangesnės, tačiau jos sparčiai vystosi ir populiarėja visame pasaulyje.

Pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija jau turi 3 robotinės chirurgijos centrus.

Lietuvoje šiuo metu taikoma minimaliai invazinė chirurgija.

Nemažai operacijų atliekama laparoskopiškai, kai operuojama per nedidelius pjūvius pilve naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius.

„Operuoti laparoskopu pradėjome 1992 m., o operacijas endoskopinės mikrochirurgijos būdu – be pjūvio, per natūralias angas – atliekame nuo 2003 m. Šiandien šioje srityje turime didžiausią patirtį ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Šiaurės Europoje: atlikome net apie 280 endoskopinės mikrochirurgijos operacijų, – pasakoja prof. K. Strupas. – Jei prieš 20 metų kas būtų pasakęs, kad laparoskopinė chirurgija užkariaus pasaulį, niekas nebūtų patikėjęs. Tuomet operacijų gydymas stacionare užtrukdavo apie 10 dienų. Dabar vieną dieną atliekamos operacijos, o kitą pacientas jau išleidžiamas namo.“

Nors laparoskopinės operacijos turi nemažai privalumų – pacientai greičiau sveiksta, mažesnė operacinė trauma, nedideli pooperaciniai skausmai – tačiau artimoje ateityje medicina taps dar pažangesnė.

Profesorius K. Strupas kartu su profesoriais Virgilijumi Beiša ir Gintaro Simučiu nominuotas 2016 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Naujų minimaliai invazinių ir transplantacinių tyrimų bei technikų pilvo chirurgijoje diegimas Lietuvoje 2002–2015 m.“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)