Jei šiandien internete ką nors skaitėte ar kažką spaudėte, kažkuri „Google“ dalis tai veikiausiai žino.
Tai viena iš pamokų, kurią verčia išmokti kol kas didžiausias tyrimas, skirtas žmonių žingsnius internete sekančioms technologijoms. Kai Prinstono mokslininkai pradėjo registruoti sekimo kodų naudojimą 1 mln. populiariausių interneto svetainių, jie pamatė, kad daugumoje jų tūno „Google“ kodas, rašo technologyreview.com.
„Google Analytics“, produktas, kuris padeda vartotojams prisiregistruoti prie svetainių ir yra integruotas į šios bendrovės tikslinės reklamos sistemas, buvo aptiktas beveik 70 proc. tinklalapių. „DoubleClick“, dedikuotoji, reklamai tarnaujanti sistema iš „Google“, figūravo beveik 50 proc. tinklalapių. Tyrimas parodė, kad penki labiausiai paplitę sekimo įrankiai priklausė „Google“.
Naujas tyrimas, kuris vykdytas naudojant atvirojo šaltinio įrankį, padėjo atskleisti nauja ir slaptą techniką, kuria naudojasi kai kurios smulkios sekimo bendrovės. Ji „paima“ kompiuterio „piršto atspaudus“, ir dėl to jį galima galima sekti visoje interneto erdvėje.
Mokslininkai sako, kad jų technologija, kuria jie rinko savo duomenis, gali pasitarnauti priežiūros institucijoms ir programuotojams, kuriantiems sekimą blokuojančius įrankius.
Internetiniai leidėjai naudoja „Google“, „Facebook“ ir kitų įmonių sekimo kodus, kurie padeda parinkti reklamą. Kai kurios nors bendrovės kodas būna įdiegtas daugelyje svetainių, jis gali kaupti išsamius po internetą naršančių asmenų profilius, kuriems priskiriami unikalūs atpažinimo ženklai, vėliau vėl padedantys atpažinti tą patį žmogų.
Tyrinėtojai ir privatumo gynėjai teigia, kad ši praktika yra nusipelniusi kruopščios analizės.
Pavyzdžiui, jei seklys žino, kad neseniai skaitėte straipsnius apie nėštumą, vaikiškus drabužėlius ir persileidimą, jis gali parinkti jums reklamą, kuri veikiausiai jus sudomins. Kadangi šios sistemos yra automatinės, mums atrodo, kad šių duomenų nežiūrėjo nė vienas žmogus. Tačiau jums gali nepatikti idėja, kad tokia informacija sklando už jūsų kontrolės ribų tarp įmonių ir algoritmų raizgalynės.
Tyrimas parodė, kaip „Google“ priklausanti, reklamai skirta sistema gali naudoti informaciją diskriminaciniais būdais, pavyzdžiui, reklamas apie gerai apmokamą darbą rodydama tik vyrams, o ne moterims (žr. „Probing the Dark Side of Google’s Ad-Targeting System“). Edwardo Snowdeno nutekinti dokumentai taip pat rodo, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra naudojosi „Google“ internetinio sekimo sistemomis, kad identifikuotų stebimus asmenis.
Naują internetinių seklių tyrimą atliko Prinstono profesorius Arvindas Narayananas ir absolventas Stevenas Englehardtas. Jie patikrino 1 mln. svetainių, pasitelkdami Prinstone išrasta programa „OpenWPM“, kuri yra nemokama. Naudodama „Firefox“ naršyklę, ji automatiškai lankosi svetainėse ir užregistruoja bet kokią sekimo technologiją, kurią aptinka.
A. Narayananas sako, kad šis tyrimas išryškino priežastis tiek nerimui, tiek vilčiai.
Pavyzdžiui, tyrinėtojai aptiko naują triuką, kurio metu kai kurios įmonės į jūsų naršyklę patyliukais atsiunčia garso signalą. Mažiausi programų ir techninės įrangos skirtumai gali padėti identifikuoti jūsų kompiuterį. „Dislokuojami vis išradingesni ir įkyresni atpažinimo būdai“, - pastebi A. Narayananas.
Tačiau jis priduria, kad „Google“ dominavimas ir saujelė kitų milžinių taip pat gali padėti priežiūros tarnyboms ir piliečiams kontroliuoti seklius, kurie kontroliuoja mus. „Tik labai mažas skaičius bendrovių turi seklius, kurie yra iš tikrųjų plačiai paplitę, - sako A. Narayananas. – Tai leidžia spėti, kad išorinė priežiūra ir visuomenės spaudimas gali įnešti teigiamų pokyčių“.
Galios konsolidacija internetinio sekimo srityje taip pat gali palengvinti reikalus interneto seklius blokuojančių įrankių kūrėjams. Prinstono mokslininkai išbandė vieną tokių įrankių – prie naršyklės jungiamą programą „Ghostery“, ir nustatė, kad ji yra veiksminga.