Kaip aiškina 5G ryšį testuojančios „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia, 5G ryšys taps išsigelbėjimu ten, kur nėra galimybių arba būtų ekonomiškai nenaudinga tiesti šviesolaidį: „Testuodami 5G ryšį Lietuvoje pastebime, kad dauguma prie jo besijungiančių įrenginių yra išmanieji telefonai. Tačiau dar didesnis 5G potencialas slypi kitur: jis išryškės tuomet, kai 5G galėsime siūlyti kaip komercinę paslaugą klientams, kurie naudojasi mobiliuoju internetu namuose ar darbe.“
Tokia galimybė pirmiausia aktuali užmiesčių, privačių namų kvartalų ir kaimiškų vietovių gyventojams, kurie nori naudotis itin sparčiu internetu ir žiūrėti aukštos raiškos išmaniąją televiziją be trikdžių. Kokybiškas ryšys tampa ir svarbiu poilsio vietų privalumu, o jo poreikį dar labiau paskatino pandemija, įpratinusi žmones dirbti ne tik iš namų, bet ir naudotis darbostogų galimybe, t.y. kelias savaites ar net mėnesius dirbti iš kito miesto, o gal ir kitos šalies.
Ironiška tai, kad be laidų veikiantis 5G tokiu atveju iš esmės bus naudojamas panašiai, kaip laidinis ryšys. Taip, į namą, butą ar kitą būstą vesti jokio laido nereikės, tačiau žmonėms dėl itin greito 5G interneto gali tekti ne tik maršrutizatorių atsinaujinti.
Kokybės garantas – išorinė antena
Kaip ir ankstesnės mobiliojo ryšio kartos, 5G veikia radijo dažniais. Žemieji dažniai, pavyzdžiui, 700 MHz, puikiai sklinda, įveikia kliūtis ir gali užtikrinti ryšį net už storų betono sienų. Tačiau šioje dažnių juostoje operatoriai turės tik siaurą maksimaliai 10 MHz pločio ruožą, kurio neužteks didelei spartai išgauti.
Gigabitinę spartą pasiekti leidžia aukštesnis 3500 MHz dažnis, kuriame, tikimasi, operatoriai galės naudoti 100 MHz pločio ruožus. Jo aukciono laukiama šiais metais, o kol kas šį dažnį su Ryšių reguliavimo tarnybos leidimu bendrovė naudoja nekomerciniam 5G ryšio testavimui.
Tačiau 3500 MHz dažnis turi svarbų trūkumą: jis kliūtis įveikia sunkiau, o pro armuotą mūrą ar į pusrūsį gali apskritai neprasibrauti. Radijo bangas, panašiai kaip šviesą, vieni paviršiai atspindi, kiti jas sugeria, dar kiti dalį atspindi, dalį sugeria. Taigi teoriškai per tokius „atspindžius“ ryšys gali veikti ir kai tarp bazinės stoties bei kliento modemo yra kliūtis, tačiau kuo kelias tiesesnis, tuo kokybė geresnė, o idealiu atveju jokių kliūčių apskritai neturėtų būti.
„Dėl to žmonėms, kurie norės naudotis išties kokybišku 5G internetu namuose, gali reikėti ne tik jį palaikančio modemo, bet ir išorinės antenos. Ją nukreipus bazinės stoties link, klientas galės naudotis geriausia įmanoma ryšio kokybe“, – sako A. Strolia.
Belaidis, bet „pririštas“
Taigi net be laidų 5G namų internetas gali labiau priminti laidinį nei mobilųjį ryšį – kažin ar bus daug žmonių, kurie norės su savimi vežiotis ne tik ryšio modemą, bet ir anteną, ieškoti, kur ją nukreipti ir kaip primontuoti laikino būsto išorėje. Kita vertus, paslaugos mobilumą gali apriboti ir paslaugos teikėjas, pavyzdžiui, nustatydamas konkrečią vietovę ar net bazinę stotį, kuri klientui užtikrina kokybišką interneto paslaugą.
Taip pat toks 5G su antena ryšys atvers papildomų, naujų galimybių operatoriams: matydami, kiek konkrečioje vietovėje turi klientų, jie galės tiksliau prognozuoti vartojimą, duomenų srautus ir siūlyti interneto planus su garantuota greitaveika. Užtikrinti 5G interneto kokybę padės ir valdymo kanalo sprendimas: jį įdiegus, operatorius galės valdyti kliento maršrutizatorių, atlikti jo diagnostiką (pvz., patikrinti signalo stiprumą, greitaveiką, atnaujinti programinę įrangą) be žmogaus įsikišimo. Kai kuriais atvejais ryšio tiekėjas net gali užbėgti incidentams už akių ir pasirūpinti gedimu, klientui jo net nepastebėjus.
„Kolegos 5G ryšį sparčiam ir patikimam namų internetui jau naudoja kitose šalyse. Fiksuoto belaidžio ryšio (angl. „Fixed Wireless Access“) paslauga yra teikiama Suomijoje, taip pat ji vystoma Švedijoje, Norvegijoje. Apie tai svarstysime ir Lietuvoje, kai įvyks 3500 Mhz dažnių aukcionas“, – atskleidžia A. Strolia.
Beje, tolimesnėje ateityje 5G ryšiui numatoma naudoti ir dar didesnio dažnio, 24000 MHz ir daugiau, radijo bangas, tačiau Lietuvoje šis spektras dar net nelicencijuotas mobiliajam ryšiui. Be to, tai labiau primintų „Wi-Fi“ internetą – šios bangos sklinda itin trumpą atstumą, nuo keliasdešimt iki kelių šimtų metrų nuo bazinės stoties, ir tik tiesioginiu matomumu, taigi tokie sprendimai pirmiausia būtų aktualūs verslui, pavyzdžiui, gamykloms, arenoms ir pan.