Jo teigimu, darbingumą palaiko balta šviesa, o prieš naktį reikėtų rinktis pažeme slenkančią arba šiltą toršerų šviesą. Be to, pašnekovas mano, kad ateityje gatvių ir kelių apšvietimas nebebus gelsvas – bus pasirinkta atidumą palaikanti balta šviesa.
– Kas yra išmanusis apšvietimas?
– Viskas dabar tampa išmanu. Tai gana sudėtinga technologija. Anksčiau turėjome įsukamą lemputę ir per daug dėmesio nekreipdavome į tai, kaip ji veikia, o dabar turime sudėtingus laidininkinius šviesos šaltinius. Juos galime prijungti prie kitų prietaisų – išmaniojo telefono, išmaniojo namo. Toks apšvietimas gali reaguoti į gamtos sąlygas, paros laiką, galime leisti jam reguliuoti mūsų biologinį laikrodį.
– Reguliuojamas ir apšvietimo stiprumas, spalvos temperatūra. Kur tai taikoma?
– Reguliuotinas ne tik šviesos intensyvumas, bet ir apšviečiamų objektų spalviniai parametrai. Patys pristatėme ir patentavome technologiją, kuria galime keisti apšviečiamų paviršių spalvų sodrumą, spalvinę temperatūrą. Tokiu būdu negalime retušuoti figūros netobulumų, tačiau šviesa spalviniu atžvilgiu gali daug.
– M. K. Čiurlionio muziejuje galime rasti Jūsų apšviestą paveikslą. Kokie potyriai laukia lankytojų?
– Su šiuo muziejumi dirbame jau seniai. Dabar veikia interaktyvi parodos dalis – kiekvienas vartotojas liečiamu planšetiniu kompiuteriu gali reguliuoti apšvietimą ir pamatyti, ką jis iš tikrųjų gali. Mene išmanusis apšvietimas turi atskirą funkciją. Jis leidžia atkartoti apšvietimo sąlygas, kuriomis buvo kuriamas pats paveikslas – nesvarbu, ar namie, ar lauke, ar prie žvakės, ar natūralioje šviesoje, gal net mėnesienoje. Daug Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų yra nukentėję nuo šviesos, pablukę. Mūsų apšvietimas saugo paveikslą, neleidžia jo žaloti net jeigu apšvietimas ir kaip nors reguliuojamas. Pavyzdžiui, jis leidžia pasodrinti išblukusias spalvas. Tai kaip paveikslo restauravimas neprisiliečiant.
– Ar tokios technologijos prieinamos Lietuvos muziejams?
– Mūsų patentuota technologija atitinka profesionalaus apšvietimo technologijų lygį. Tai reiškia, kad išmanusis apšvietimas nėra brangesnis nei kiti profesionalūs prietaisai, tačiau gerokai brangesnis nei mums įprasti namų šviestuvai.
– Ką tinkamas apšvietimas gali pakeisti žmogaus gyvenime?
– Gyvendamas šiuolaikinį gyvenimą, žmogus labai atitolo nuo gamtos ir natūralaus ritmo. Dabar daug laiko aktyviai praleidžiame net tamsiuoju paros metu. O tai reiškia, kad pasikliaujame dirbtiniu apšvietimu. Pastaruoju metu mokslininkai vykdo daug tyrimų ir pradeda suprasti dirbtinio apšvietimo svarbą žmogaus sveikatai. Būtent šiuo metu mes irgi atliekame tyrimus, tobuliname technologijas, kad žmogus gerai jaustųsi ir ryte, ir vakare.
– Gal turite receptų, kaip, pasitelkiant apšvietimą, žmogui būti darbingesniam?
– Šviesiu – darbingiausiu – paros metu reikia, kad būtų daug šviesos. Esame įpratę, kad žiemą mūsų platumose trūksta šviesos, todėl reikia daug dirbtinio apšvietimo. Iš ryto šviesa padės atsibusti, o vakarėjant, kai mažiau šviesos, natūraliai krinta ir žmogaus darbingumas. Prieš naktį geriau, kad šviesa sklistų pažeme. Galime rinktis ir toršerų žemesnės spalvinės temperatūros šviesą.
Prieš miegą nepatartina žiūrėti televizoriaus ar dirbti kompiuteriu, nes šiuolaikinės technologijos skleidžia daug mėlynos šviesos. Žmogaus biologinis laikrodis gali pamanyti, kad jau rytas.
– Pateikiate informaciją, kad Lietuvoje vienam žmogui vidutiniškai tenka nuo dviejų iki dviejų su puse kartų mažiau šviestuvų nei Europoje. Ką tokia statistika parodo?
– Į tai galime žiūrėti ir pesimistiškai, ir optimistiškai. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva yra labai atsakinga šalis – šviesos tarša gana maža. Naktį šviesa žmonėms padeda orientuotis, tačiau gamtai ji kenksminga. Deja, turime pripažinti, kad gatvės ir keliai pas mus apšviesti menkai. Didžiuosiuose miestuose situacija dar nebloga, bet mažesniuose miesteliuose ir gyvenvietėse nėra laikomasi netgi Lietuvoje patvirtintų apšvietimo standartų – viskas dėl taupymo. Reikia atnaujinti apšvietimo tinklus, keisti šviestuvus, atramas, kitus komponentus, tačiau lėšų tam nėra.
– Ar būtų galima išskirti su tuo susijusias konkrečias socialines problemas?
– Nuo pirmųjų gatvės apšvietimo pavyzdžių, dar prieš mūsų erą Azijoje, svarbus ne vien funkcionalumas, bet ir apšvietimo, kaip socialinio reiškinio, aspektas. Net tamsiuoju paros metu viešosios erdvės gali būti naudojamos. Atlikta nemažai tyrimų, kurie įrodo, kad, pagerinus apšvietimą, nusikaltimų skaičius nelabai keičiasi, tačiau svarbiausia, kad skiriasi žmogaus savijauta – jaučiamasi saugiau.
Kitas dalykas – eismo saugumas. Lietuvoje negalime pasigirti saugiu eismu tamsiu paros metu, dar daug nelaimių įvyksta būtent tada.
– Kokių priemonių imamasi, kad apšvietimas Lietuvoje būtų geresnis?
– Dabar pirmauja vadinamosios puslaidininkinės apšvietimo technologijos, šviesos diodai, angliškai trumpinami LED. Ši technologija gatvių apšvietimo lyderė – daugiausia šviesos gauname sunaudoję mažiausiai energijos. Šviesos diodai leidžia jungti ir eksploatuoti išmaniąsias apšvietimo sistemas – taip atsiranda ir išmanieji miestai. Kai žinome, kad eismo dalyvių skaičius mažesnis, galima centralizuotai arba iš anksto užprogramavę pritemdyti šviestuvus. Padidinti apšvietimą galima, jei vyksta kokie renginiai, pavyzdžiui, krepšinio varžybos, ir į gatves plūsta žmonės.
– Ar Lietuva pasiruošusi diegti technologijas ir gaminius, kad būtų apšviestos ir mūsų gatvės?
– Manau, kad taip. Iš savivaldybių sulaukiu nemažai klausimų, konsultacijų, prašymų. Lietuvoje jau yra įmonių, kurios gamina tokius šviestuvus. Tik visada lieka finansinis klausimas.
– Kaip ateityje galėtų atrodyti Lietuvos gatvių ir kelių apšvietimas?
– Sunku pasakyti. Tikiu, kad geltonos spalvos atsisakysime – gatvės bus ne gelsvos, ne melsvos, o baltos. Mėlyna šviesa netinkama ir žmogui, ir gamtai. Gatvių apšvietimas turėtų būti integruotas į išmaniąsias sistemas. Turi būti užtikrinamas saugumas ir komfortas.