Didžiosios Britanijos parlamentas šią savaitę uždegė žalią šviesą policijai ir žvalgybos tarnyboms vykdyti sekimą dideliu mastu, o šį žingsnį smerkiantys kritikai sako, kad nauji įgaliojimai būtų didesni negu bet kurioje kitoje Vakarų demokratijoje.
Be kita ko, Tyrimo įgaliojimų įstatymas įpareigoja tinklalapius iki vienerių metų saugoti vartotojų veiklos istorijos duomenis ir prireikus juos pateikti tyrimus vykdančioms teisėsaugos agentūroms.
Rusijoje besislapstantis buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktininkas Edwardas Snowdenas, nutekinęs didelį kiekį slaptų dokumentų, atskleidusių šios institucijos vykdomą didelio masto internetinį šnipinėjimą, sakė, kad Britanijos tarnyboms planuojami suteikti įgaliojimai „žengia toliau negu daugelyje autokratijų“.
„Jungtinė Karalystė ką tik įteisino ekstremaliausią sekimą per Vakarų demokratijos istoriją“, – sakoma jo „Twitter“ žinutėje.
Naujasis teisės aktas yra pirmoji didelė Britanijos sekimo įstatymų pataisa per pastaruosius 15 metų. Lapkričio 16 dieną šis įstatymas buvo priimtas Lordų Rūmų, o kad įsigaliotų, jį teturi patvirtinti karalienė Elizabeth II.
Premjerė Theresa May šio įstatymo projektą pateikė svarstyti parlamentui šių metų kovą, kai dar buvo vidaus reikalų sekretorė. Tuomet ji sakė, kad naujasis teisės yra „pirmaujantis pasaulyje“ ir kad jis atspindi pasikeitusį virtualiųjų komunikacijų statusą.
Įstatymas suteikia teisinį pagrindą jau anksčiau galiojusiai, bet neskaidriai tvarkai – pavyzdžiui, įgaliojimams šnipinėti kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Taip pat įvedama naujų saugiklių, kaip antai reikalavimas, kad įgaliojimus vykdyti sekimą internete turi patvirtinti teisėjas.
Vis dėlto kritikai teigė, kad šis dokumentas, pramintas „šnipelių chartija“ suteikia įgaliojimus masiškai kaupti duomenis apie elektroninius laiškus, pokalbius telefonu, SMS žinutes ir veiklą internete, taip pat atveria galimybę vyriausybės tarnyboms bet kuriuo momentu prieiti prie šių duomenų. Pasak jų, ši tvarka pažeidžia esminę teisę į privatumą.
Žmogaus teisių organizacija „Liberty“ apskundė naująjį įstatymą Europos Teisingumo Teismui (ETT) ir argumentuoja, kad jis nesuderinamas su žmogaus teises apibrėžiančiais įstatymais. Tikimasi, kad sprendimas šioje byloje bus priimtas ateinančiais metais.
„Šnipelių chartijos“ priėmimas parlamente yra liūdna diena Britanijos laisvei“, – sakė „Liberty“ politikos direktorė Bella Sankey.
„Prisidengdama kova su terorizmu valstybė įgijo totalitarinio pobūdžio įgaliojimus sekti – tai labiausiai (asmenų privatumą) pažeidžianti sistema bet kurioje demokratijoje per žmonijos istoriją, – pridūrė ji. – Ji turės galimybę beatodairiškai įsibrauti, įrašinėti ir stebėti visų gyventojų ryšius bei naudojimąsi internetu.“
Skaitmeninės erdvės teisių aktyvistų organizacijos „Open Rights Group“ vykdomasis direktorius Jimas Killockas perspėjo, kad naujojo įstatymo poveikis pasijus ne vien Britanijoje.
„Tikėtina, kad kitos šalys, tarp jų autoritariniai režimai, pasižymintys bloga žmogaus teisių padėtimi, pasinaudos šiuo įstatymu pateisinti savo pačių galias įkyriai sekti“, – aiškino jis.
Įstatymas taip pat padidina galimybes tarnyboms prieiti prie užšifruoto turinio: pareigūnai turės teisę technologijų bendrovėms suteikti tokią prieigą, jeigu nusprendžia, kad dominantis turinys yra „naudotinas“. IT kompanijos baiminasi, kad šis žingsnis gali atverti tolimesniems abejotiniems įpareigojimams jų sektoriui.