Tai dažniausiai keistoki tipai, nemėgstantys kostiumų, mažakalbiai, o ir kai prabyla, pusės teksto neina suprasti. Didžiąją dienos dalį jie tiesiog spokso į kompiuterių ekranus rimta veido išraiška. Ir nors iš šono neatrodo, kad labai kažką daro, kažkodėl suirzta, kai juos atitrauki nuo monitoriaus.
Jei vadovai ir kiti kolektyvo nariai tarpusavyje dažnai susikalba be jokių didesnių sunkumų, tai apie bendravimą su informacinių technologijų atstovais galima išleisti anekdotų ir juokingų nesusipratimų knygelę, kurioje skambėtų maždaug tokios istorijos.
Tinklo administratoriui skambina firmos direktorius:
- Petrai, atsiprašau, kad tave trukdom skambučiu per tavo atostogas... Klausyk, mums staigiai reikia kai ką pakeisti serveryje, gal galėtum pasakyti administratoriaus vartotojo slaptažodį?
- Kaip jūs mane visi užknisot.
- Na atsiprašau, ką padarysi, labai reikia.
- Ne, čia slaptažodis toks. Lotyniškomis raidėmis, be tarpų...
Ir būtų gal visai linksma, jei ne viena aplinkybė – IT specialistų rinkoje labai trūksta. Gerų specialistų įmonėms tenka vos ne su žiburiu ieškoti, o radus – lepinti, popinti ir saugoti, kad kas nepaviliotų.
Tad kaip geriau suprasti tą keistą biuro gyventojų rūšį ir neprarasti gero darbuotojo? Kadangi daugiau nei 15 m. dirbau būtent IT aplinkoje, pakalbinau kolegas - programuotojus, tinklo administratorius, analitikus-, kas labiausiai juos erzina darbe ir ką norėtų, kad apie juos suprastų darbdavys.
Tad jūsų dėmesiui – keli patarimai iš pirmų lūpų, kaip nesusipykti su IT specialistu savo įmonėje:
Nors informacinės technologijos priskiriamos tiksliesiems mokslas, jų atstovai (o ypač programuotojai) savo natūra yra daugiau menininkai, kūrėjai, su visomis su tuo susijusiomis keistenybėmis. Todėl privertę „kompiuteristus“ dirbti kietuoju grafiku nuo 8 iki 17 val. turėsite po biurą slankiojantį „piktą paukštį“ užtinusiomis akimis, kuris savo įkvėpimo sulauks saulei linkstant link pusiaudienio. Užtat pagauti to paties įkvėpimo jie tikrai burbės, jei versite eiti į kažkokį eilinį savaitinį susirinkimą. Programavimas yra kūrybinis procesas ir kartais tiesiog ... nesikuria. Supraskite ir į tai žiūrėkite šiek tiek atlaidžiau.
Suteikite tinkamas darbo priemones ir sveikas darbo sąlygas. Gal kai kurie mūsų ir atrodo lyg gyventų urve – išbalę ir susikūprinę, bet tai dar nereiškia, kad mūsų darbo stalus galima sukišti į sandėliuko tipo kambarėlį be langų. Ir ne – 15-os colių monitorius bei septynerių metų senumo kompiuteris, kuris kriuksėdamas ir girgždėdamas „užsikrauna“ per 5 minutes, - nėra normali įranga. Informacinės technologijos yra itin sparčiai besivystanti ir besikeičianti sritis, tad jos atstovams itin svarbu jausti tą pokyčių ritmą. Galų gale, dėl prastos įrangos darbuotojas gali prarasti iki 4 valandų per savaitę ir ne vieną tuziną nervų ląstelių.
Nepertraukinėkite ramaus darbo. Net jei Jums atrodo, kad tiesiog sėdime prieš kompiuterį ir bukai spoksome į monitorių, iš tiesų taip nėra. Tiek programavimas, tiek techninių procesų planavimas yra darbas, reikalaujantis didelio susikaupimo. Tad kaskart, kai užbėgate tiesiog pasiklausti, kaip sekasi daryti užduotį A ar koks statusas darbo B, mums tenka visą mąstymą pradėti nuo pradžios. Nenustebkite, jei pakalbintas programuotojas jums atsakys nelabai maloniai, - gal jūs ką tik išbaidėte puikią mintį, kai sprendimas atrodė ranka pasiekiamas?
Nešokdinkite per keletą darbų. Kaip jau minėjome, darbo su informacinėmis technologijomis specifika ta, kad jis reikalauja gilaus susikaupimo. O tai reiškia, kad negalime vienu metu šokinėti per keletą užduočių ir skirtingų projektų. Nes realybėje tai bus ne šokinėjimas, o lėtas ropojimas. Tad jei manote, kad darbus paskirstysite po 20 proc. mūsų laiko ir per dieną galėsime lygiagrečiai prižiūrėti 3-4 užduotis ar projektus, jūsų laukia nusivylimas, nes prie kiekvienos tokios atkarpėlės prisideda „įėjimas“ ir „išėjimas“ iš su užduotimi susijusios informacijos. Mes nesimaivome, iš tiesų natūraliai neįsimename detalių, nes jų tiesiog yra per daug.
Leiskite tobulėti. Mes suvokiame, kokią nedėkingą profesiją pasirinkome. Tai sritis, kurioje žinios sensta ne metais, o mėnesiais. Todėl mums svarbu nuolat dalyvauti įvairiuose mokymuose ir renginiuose apie naujausias techninės ir programinės įrangos tendencijas. Galų gale, jei jūsų įmonė dirba ne IT sferoje, taip gera susitikti bendraminčius, kurie supras profesinius anekdotus, o ne gūžčios pečiais. Tad būkit malonūs ir apmokėkite vieną kitą mūsų kelionę į profesinį renginį per metus.
Neprašykite būti visų jūsų kompiuterių meistru. Gal jums skambės keistai, bet ir IT pasaulyje yra specializacija. Tai reiškia, kad jei mokame programuoti, tai dar nereiškia, kad galime (ir tikrai nenorime) sutaisyti Jūsų uošvienės kompiuterį ar pažiūrėti, kodėl pas jus namie neveikia wi-fi. Tuo labiau neprašykite mūsų „nulaužti“ programų, parsiųsti nelegalių filmų ir pan. Net jei kartais mes tai darome, ši veikla yra nelegali ir kvepia rimtais nemalonumais.
Elkitės žmoniškai. Gal iš šono taip ir neatrodo, bet esame jautrūs ir mums malonu, kai kažkas parodo rūpestį mumis. Mes laukiame, kad mus pasveikintų su gimtadieniu, pakviestų į komandos formavimo renginukus ir tikrai džiaugiamės kai sulaukiame skatinimo nuolaidomis, papildomais sveikatos draudimais ir pan.. Tik neverskite renginiuose šokti ar per prievartą dalyvauti estafetėse. Mes patys. Šiek tiek vėliau, šiek tiek lėčiau, bet būtinai prisijungsime.
Deja, net jei labai stengiatės rūpintis savo IT skyriaus darbuotojais, nėra jokių garantijų, kad jų nepavilios užsienis ar kita įmonė, pažadėjusi visko dar daugiau. O kartais jie išeis ieškodami įdomesnio darbo, naujesnių technologijų ar didesnės gyvenimo ir darbo prasmės. Priimkite tai kaip natūralų procesą, o ne kaip asmeninį įžeidimą, Jūsų pastangų nuvertinimą ar nepagarbą įmonei. Geriau „pabėgėlį“ pakvieskite draugiškai išgerti kavos ir paklauskite, gal jis turi kokį protingą draugą ar pažįstamą, kuris pas jus dirbtų taip gerai, kaip jis.