Daugumai kilo klausimas, kaip pareigūnai gavo prieigą prie R. Winner asmeninės el. pašto dėžutės.

Pasak buvusių NSA analitikų, ši įstaiga reguliariai stebi daugumos savo darbuotojų kompiuterių veiklą – slaptas dokumentas buvo išsiųstas kaip tik naudojant darbo kompiuterį, o iš visų su dokumentu dirbusių žmonių vienintelė R. Winner turėjo „Intercept“ kontaktus.

Darbuotojų stebėjimas Amerikoje yra tiek išplitęs, kad tapęs savotiška norma ne tik didelėse, bet ir smulkiose įmonėse.

Pasak tyrimų agentūros „451 Research“, ši stebėjimo sprendimų rinka yra vertinama 200 milijonų dolerių per metus, rašoma pranešime spaudai.

„Stebėjimo sprendimai darosi vis pažangesni – darbdavys gali stebėti ne tik kokiose interneto svetainėse lankosi jo darbuotojai, bet ir žinoti, kada prie darbo kompiuterio buvo prijungta nešiojama laikmena, kokie kopijuoti failai, kiek ir su kokiomis programomis dirbama. Net yra galimybė daryti momentines ekrano nuotraukas ir taip rinkti informaciją apie neleistiną darbuotojo veiklą“, – komentuoja įmonės „Baltimax“ pardavimų vadovas Deividas Pelenis.

Kad tokie sprendimai vis plačiau naudojami, rodo ir kiti atskleisti duomenų nutekinimo atvejai.

Pavyzdžiui, autonominių automobilių kūrėjos „Waymo“ inžinierius Anthony Levandowski išeidamas iš darbo išsinešė komercines paslaptis, dėl kurių naudojimo tolimesnėje veikloje buvo atleistas iš „Uber“.

Pasak „Waymo“, jie nustatė, kad A. Levandowski įdiegė neleistiną programą į darbo kompiuterį, kad atsisiųstų slaptus duomenis ir įrašytų juos į išorinę laikmeną.

Nepaisant A. Levandowski pastangų slėpti pėdsakus formatuojant kompiuterio standųjį diską, „Waymo“ vis tiek galėjo surinkti reikiamus įrodymus, kad duomenis nutekino būtent šis darbuotojas.

Darbuotojų stebėjimas taip pat įgauna ir kitas formas – stebimi ne tik kompiuteriai, bet ir išmanieji telefonai naudojant GPS. Remiantis kitos tyrimų agentūros „Aberdeen Group“ duomenimis, tą daro dvi iš trijų kompanijų.

„Darbuotojų stebėjimas dažniausiai vykdomas kaip prevencijos priemonė – siekiant ne tik apsaugoti konfidencialius duomenis nuo pasisavinimo, bet ir turėti svarius įrodymus duomenų nutekinimo atveju, kas yra atsakingas už neleistinų veiksmų vykdymą. Be to, tokie stebėjimo įrankiai leidžia įvertinti darbuotojų našumą, naudojamų programų reikalingumą konkrečiam darbui atlikti“, – sako „Baltimax“ atstovas.

Tačiau norintys stebėti savo darbuotojus privalo jiems apie tai pranešti iš anksto ir konkrečiai nurodyti, kokia informacija bus stebima, kokiu tikslu ir kas su ja bus daroma vėliau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)