2011 metais pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų padaugėjo 12 proc. – nuo 53 iki 64. „Business Software Alliance“ (BSA) atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („Balticlaw“) duomenimis, iš jų 38 proc., t.y. 24 ikiteisminiai tyrimai, buvo pradėti dėl neteisėto kompiuterių programų naudojimo ar platinimo.
Taip pat Nacionalinės teismų administracijos statistiniais duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos pirmos instancijos teismuose išnagrinėtos 274 civilinės bylos dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų – tai triskart daugiau nei 2010 metais, kuomet pirmos instancijos teismuose buvo išnagrinėtos tik 89 bylos. Lietuvoje autorių teisių pažeidėjai per 2011 metus BSA nariams dėl neteisėto kompiuterių programų panaudojimo teismo sprendimu ar savo noru kompensavo beveik 140 tūkst. litų dydžio nuostolius.
„Šiandien, kada kompiuteris yra pagrindinė darbo priemonė, vienas iš labiausiai paplitusių autorių teisių pažeidimų – neteisėtų kompiuterių programų atgaminimas, laikymas arba platinimas. Tokio pobūdžio teisės pažeidimai visame pasaulyje atneša kūrėjams milijoninius nuostolius, o Lietuvą palieka aukštu piratavimo lygiu pasižyminčių šalių sąraše“, – sakė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („BalticLaw“) advokatas Andrius Pranckevičius.
BSA atlikto piratavimo lygio tyrimo duomenimis, 2011 metais Lietuvoje dažniau nei kas antrame kompiuteryje buvo naudojamos piratinės kompiuterių programos, o piratavimo lygis siekė 54 procentus. Lietuvoje naudojamų neteisėtų kompiuterių programų komercinė vertė siekė 96 mln. litų.
Apie autorių teisių pažeidimus praneša vartotojai
Neteisėtų kompiuterių programų naudojimo ir platinimo padėtį padeda keisti patys vartotojai. Per 2011 metus, naudojantis parinktimi „Praneškite apie piratavimo atvejus“ BSA oficialioje interneto svetainėje, Lietuvos vartotojai pateikė kelias dešimtis pranešimų apie autorių teisių pažeidimus, kurių pagrindu buvo inicijuoti patikrinimai, o neteisėtų kompiuterių programų naudotojai ir platintojai vėliau buvo nubausti.
„Manome, jog visuomenės požiūris į neteisėtų kompiuterių programų naudojimą pamažu keičiasi. Sąžiningi kompiuterių programų vartotojai nenori taikstytis su piratavimu – jie praneša apie žinomus atvejus, kuriose įmonėse naudojamos ar platinamos neteisėtos kompiuterių programos,“ – sakė A. Pranckevičius.
Advokatas taip pat pažymėjo, kad teisėtų kompiuterių programų vartotojai geriau supranta piratinių programų grėsmę ir žalą. Kaip rodo atliekami tyrimai, neteisėtos kompiuterių programos sukelia grėsmę prarasti asmens ar įmonių duomenis, didina užsikrėtimo kompiuteriniais virusais riziką. Dėl šių priežasčių įmonei ar privačiam vartotojui yra pavojinga kompiuteryje tvarkyti elektroninės bankininkystės reikalus, saugoti apskaitos duomenis ar bet kokius kitus asmeninius dokumentus.
Neteisėtas kompiuterių programas naudojančios įmonės nemoka mokesčių, iškreipia verslo aplinką ir apsunkina sąžiningų įmonių galimybes garbingai konkuruoti. Preliminariais paskaičiavimais, kasmet dėl neteisėtų kompiuterių programų naudojimo Lietuvos valstybės biudžetas nesurenka iki 20 mln. litų.
Piratinių kompiuterių programų vartotojai rizikuoja netekti laisvės
A. Pranckevičiaus teigimu, vartotojams dar trūksta žinių apie teisinę atsakomybę, kurią gali užtraukti neteisėtų kompiuterių programų naudojimas. „Kiekvienas namų ar verslo vartotojas privalo žinoti, kad kompiuterių programos naudojimas, neturint atitinkamos licencijos arba pažeidžiant jos sąlygas yra autorių teisių pažeidimas, už kurį teks atsakyti įstatymo nustatyta tvarka,“ – teigė A. Pranckevičius.
Pasak advokato, atsižvelgiant į neteisėtai naudojamų kompiuterių programų vertę pagal teisėto pardavimo kainas, taip pat neteisėto kompiuterių programų naudojimo tikslus, pažeidėjams gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Taikant administracinę atsakomybę, pažeidėjui už neteisėtą kompiuterių programų atgaminimą ir laikymą gali būti skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt, konfiskuojant neteisėtas kompiuterių programų kopijas. Pakartotinio pažeidimo atveju gali būti skiriama bauda iki 3000 Lt su neteisėtų kompiuterių programų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimu. Baudžiamoji atsakomybė tokiems asmenims bus taikoma tuo atveju, kada neteisėtų kompiuterių programų bendra vertė pagal teisėto pardavimo kainą sieks daugiau nei 13 000 litų. Taikant baudžiamąją atsakomybę fiziniam asmeniui, priklausomai nuo veikos masto, gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 13 000 Lt, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Tuo tarpu juridiniam asmeniui gali grėsti bauda iki 6,5 mln. Lt, juridinio asmens veiklos apribojimas ir netgi juridinio asmens likvidavimas.
Šalia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės yra taikoma ir civilinė atsakomybė – nuostolių atlyginimas arba kompensacijos sumokėjimas už atliktus autorių teisių pažeidimus autorių teisių turėtojui. Lietuvos įstatymai suteikia autorių teisių turėtojui teisę reikalauti kompensacijos iki 130 tūkst. litų, taip pat reikalauti pažeidėjo lėšomis paskelbti teismo sprendimą visuomenės informavimo priemonėse.