Surasti lietuvį, kuris pastaruoju metu nesinaudojo nelegalia filmų ar muzikos platforma būtų sudėtinga. Pasak Intelektinės nuosavybės apsaugos centro vadovo Vyto Simanavičiaus, apie 66 proc. Lietuvos gyventojų vis dar „piratauja“.
„Žala, jeigu sakytume, kad vienas vartotojas žiūri vieną filmą, buvo apie 350 milijonų eurų. Bet gali būti ir daugiau, nes naujo turinio nebuvo išleista“, – praėjusių metų duomenis Delfi TV laidoje „Delfi rytas“ vardija pašnekovas.
Jis tęsia, kad Lietuvoje yra apie 14 legalių, mūsų rinkai skirtų legalaus turinio platformų, tačiau palyginus su 154 piratinėmis svetainėmis, skirtumas – akivaizdus.
„Nors yra blokavimas, bet blokavimo sistema lengvai apeinama ir vartotojams lengvai pasiekiamos tos svetainės. <...> Nelegalaus turinio tiekėjai prisitaikė. Žmonėms labai sunku atskirti, kur piratinė svetainė. Jeigu legalios platformos turi abonementinius mokesčius, tai piratinės svetainės taip pat turi simbolinį mokestį“, – pažymi ekspertas.
Ekonominė situacija nėra palanki pirkti turinį
V. Simanavičiaus teigimu, vartotojai dar nėra linkę mokėti už legalų turinį. Žmonės, pasak jo, suvokia, kad filmo žiūrėjimas nelegalioje platformoje yra intelektinio turinio vagystė, tačiau ekonominė situacija šalyje vis vien lemia tokio turinio populiarumą.
„Tai gal reiktų keisti švietimą, nes iki šiol to nelabai buvo. Švietimu reiktų akcentuoti legalias svetaines, kokios jos, ir jokiu būdu negalima minėti tų nelegalių svetainių, nes suveikia žmogiškasis veiksnys ir vartotojas nueina į tą svetainę pasižiūrėti“, – pažymi ekspertas.
Tokių svetainių blokavimas, anot pašnekovo, taip pat ne visada būna išeitis. Mat nelegalių filmų platformų valdytojai suradę įvairių būdų, kaip apeiti barjerus.
„Blokavimas nėra metodas, jis komplesiškai gal kažkiek ir turi įtakos, bet tai apeinama per penkis klaviatūros paspaudimus. Kita priemonė, ką mes darome, tai šalime pačius kūrinius iš interneto. Pernai metais mes pašalinome apie 9 tūkst. nuorodų iš interneto ir tos kompanijos, kurios ginasi, jos apsisaugo savo kūrinius. Tai jeigu vartotojas niekur neranda kūrinio, jis nueina į originalią svetainę“, – sako V. Simanavičius.
Kita vertus, pasak jo, ir patys intelektinio turinio savininkai nėra labai aktyvūs: „Lietuvoje yra visa teisinė bazė, viskas paruošta, tik trūksta teisių turėtojų aktyvumo. Ta intelektinė nuosavybė nėra kažkoks altruizmas, tai yra verslas, pramogų industrija, ir verslas skaičiuoja, ar jam apsimoka ginti kūrinius, ar ne. Aišku, policijos pareigūnai nežinos, ar turinys legalus ar ne, kol nėra teisių turėtojų pareiškimų. Tai pats to turto turėtojas turėtų gintis.“
Tinklalapius, kuriuose siūloma nelegaliai žiūrėti ar siųstis filmus, galima užblokuoti, tad didesnė problema yra vartotojai, kurie nėra baudžiami baudomis ar kitomis priemonėmis už nelegalaus turinio vartojimą.
Kaip atskirti legalų turinį?
Pasak eksperto, legalios svetainės visada nurodo savo įmonę. Taip pat legalioje svetainėje esantis turinys bus geros vizualinės kokybės. Kaip dar atpažinti legalias turinio svetaines, galima rasti intelektinės nuosavybės interneto puslapyje, skiltyje „Žiūrėk legaliai“.
Visą pokalbį su ekspertu žiūrėkite Delfi TV laidoje „Delfi rytas“.