Kol „Google“, „Amazon“ ir kitos įmonės vykdo bandymus, šie orlaiviai aktyviai naudojami dujotiekių, geležinkelių, elektros linijų ir kituose sektoriuose, rašoma pranešime spaudai.
„Pavyzdžiui, apžiūrint elektros tinklus specialistai dar ir šiais laikais fiziškai vaikščioja palei elektros linijas ieškodami gedimų ar pavojingų objektų. Vidutinio dydžio elektros tinklų bendrovė valdo apie 100 tūkst. km tinklų, taigi galima nesunkiai nuspėti, kad ne visas atstumas apžiūrimas to paties žmogaus, o vykdant tokio masto apžiūrą užtrunkama mėnesių mėnesius – natūralu, kad per tokį periodą gali įvykti ir žmogiška klaida, ir tam tikri neatitikimai reglamentui. Vėliau pagal šią subjektyvią informaciją sudaromi rekonstrukcijų ir priežiūros planai – iš praktikos galime pasakyti, kad dažnai jie neatitinka realybės“, - kalbėjo „Laserpas“ vadovas Mantas Vaskela.
Bendrovė skaičiuoja, kad šiuo metu komercinių bepiločių orlaivių sektoriaus apyvarta Europoje siekia daugiau nei 85 milijonus eurų, o viso pasaulio dronų rinka vertinama daugiau nei 1,6 milijardo eurų.
Ekspertai didžiausią augimą planuoja ne filmavimo, fotografavimo, prekių pristatymo srityse, o žemdirbystės bei energetikos sektoriuose.
„Naudojant bepiločius orlaivius nebereikia fizinių apžiūrų, o tai leidžia sutaupyti daugiau nei 40 eurų per kilometrą linijų ar bėgių, jau nekalbant apie kur kas trumpesnius terminus. Tačiau svarbiausia tai, kad įmonės pradeda sprendimus priimti remiantis faktais ir tiksliais duomenimis, kurie atitinka realybę. Tai leidžia joms planuoti efektyviai – kur nukirsti medį, ir kur linijos ar bėgiai reikalauja rekonstrukcijos“, - kalbėjo M. Vaskela.
Įdomu tai, kad lietuvių vykdyto projekto Rumunijoje metu, kuomet buvo apžiūrima virš 300 kilometrų elektros linijų, buvo atrasta net 50 km įmonės dokumentuose neužfiksuotų linijų ir 58 nelegalūs statiniai.
Anksčiau įdarbinimo specialistai pasakojo, kokias profesijas turėtų pakeisti automatizuoti sprendimai.
„Artimiausią dešimtmetį didžiausią riziką išnykti turi dauguma administracinio, aptarnaujančio, gamybinio, kontrolės, techninio bei rutininio pobūdžio darbų, kurių atlikimui nereikia kūrybiško mąstymo, problemų sprendimo ir kitų socialinių įgūdžių, o pastarųjų dirbtinis intelektas kol kas neturi“, - DELFI anksčiau komentavo personalo paieškos ir atrankos „Manpower Lit“ vadovė Gerda Baltrūnaitė.
Ji vardijo, kad iš ateities darbo rinkos turėtų iškristi kasininkai, pakuotojai, kurjeriai, sandėlio darbuotojai, krovikai, telemarketingo vadybininkai, apskaitininkai, bibliotekininkai, paštininkai, kelionių agentai ir kitos panašios specialybės.
Ši tendencija jau pastebėta Vakaruose: Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) tyrimo rezultatai skelbia, kad iki 2020 m. penkiolikoje šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, Italija, Prancūzija, JAV, Kinija, Australija, Kinija ir kitos, apie 5 mln. darbų pakeis dirbtinis intelektas, robotai ir automatizacija.