Pakilusi į stabilią orbitą aplink Žemę, antroji raketos pakopa įjungė variklius trečią kartą ir iškėlė platformą su elektromobiliu į heliocentrinę orbitą, susikertančią su Marso orbita, tačiau nesiekiančia Cereros orbitos, „Twitter“ paskyroje pranešė Elonas Muskas.
Third burn successful. Exceeded Mars orbit and kept going to the Asteroid Belt. pic.twitter.com/bKhRN73WHF— Elon Musk (@elonmusk) February 7, 2018
Vasario 6 dieną „SpaceX“ pirmą kartą išbandė naują supersunkiąją raketą „Falcon Heavy“. Bandymo metu kompanija šoninius greitintuvus, iš kurių du jau pabuvojo kosmose 2016 metais, kai iškėlė raketą „Falcon 9“, sėkmingai nutupdė. Kompanija bandė nutupdyti ir centrinį pirmosios pakopos segmentą, tačiau jis sudužo į vandenį dideliu greičiu. Po sėkmingo paleidimo „Falcon Heavy“ tapo didžiausią naudingą svorį nešančia raketa iš visų dabar esančių.
Kompanija į priekinę raketos dalį nusprendė įdėti ne plieno ar betono balastą, o automobilį. Tai asmeninis E. Musko elektromobilis — vyšninės spalvos pirmos kartos „Tesla Roadster“. Prie automobilio vairo inžinieriai pasodina manekeną, vardu „Starman“. Kaip sakė E. Muskas, starto metu automobilyje grojo Davido Bowie'io daina „Space Oddity“.
Po starto vykusioje spaudos konferencijoje E. Muskas taip pat sakė, kad manekenas vilki tikrą skafandro, kurį kompanija planuoja naudoti pilotuojamame kosminiame laive „Crew Dragon“, prototipą.
Paleidimo metu antroji raketos pakopa du kartus įjungė variklį ir pakilo į stabilią orbitą aplink Žemę 7000 kilometrų aukštyje. Po kelių valandų pakopos varikliai vėl buvo įjungti ir dalis su automobiliu buvo iškelta į heliocentrinę orbitą.
E. Muskas savo „Twitter“ paskyroje publikavo orbitos brėžinį. Matoma, kad ji kerta Marso orbitą, tačiau Cereros orbitos nesiekia. Orbitos perihelis bus 0,98 astronominio vieneto, o afelis – 2,61 a.v.
Verta paminėti, kad formaliai tai nėra pirmas į kosmosą iškeltas elektromobilis. Elektromobilius naudojo amerikiečiai astronautai per aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje vykusias tris „Apollo“ misijas. Juose ratus suko atskiri elektros varikliai, maitinami iš vienkartinių baterijų. Automobiliais astronautai galėjo tyrinėti gerokai didesnius Mėnulio paviršiaus plotus. Misijos „Apollo 17“ metu nuo nusileidimo modulio astronautai sugebėjo nutolti 7,6 kilometrus.
Įdomu, kad tos misijos metu astronautams netgi teko taisyti automobilį. Eugene'as Cernanas netyčia nuplėšė dalį galinio rato sparno ir važiuojant, iš po mėnuleigio ratų kilo daug dulkių, kuri nusėsdavo ant prietaisų skydelio ir kitos įrangos. Ekipažui prie likusios sparno dalies lipnia juosta teko priklijuoti keturis nusileidimo vietos žemėlapio lapus.
G. Kopijev
nplus1.ru