Europos Teisingumo Teismas (ETT) panaikino susitarimą, žinomą kaip „Privatumo skydas“ (angl. Privacy Shield) , nes jis neužtikrino europiečiams pakankamos apsaugos nuo JAV šnipinėjimo ir saugumo įstatymų.
„Privatumo skydas“ įsigaliojo 2016 metų rugpjūtį ir pakeitė ankstesnį susitarimą, kurį panaikino ES aukščiausios instancijos teismas, atsižvelgęs į būgštavimus dėl JAV žvalgybos šnipinėjimo.
Naujausia ETT nutartis nereiškia, kad bus sustabdytas visas duomenų perdavimas už Bendrijos ribų, nes esama kitų teisėtų mechanizmų, kuriais gali naudotis kai kurios bendrovės. Vis dėlto duomenų perkėlimo priežiūra bus sugriežtinta, o ES ir JAV gali tekti kurti naują sistemą, užtikrinančią, kad Jungtinėse Valstijose laikomiems europiečių duomenims užtikrinamas toks pats privatumo režimas, kaip ir pačioje Bendrijoje.
Ši byla prasidėjo, kai buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros kontraktininkas Edwardas Snowdenas 2013 metais paviešino informacijos apie Amerikos žvalgybos vykdomą didelio masto skaitmeninį šnipinėjimą. Tarp jo atskleistų duomenų buvo detalių, kaip socialinių tinklų milžinė „Facebook“ suteikė JAV saugumo agentūroms prieigą prie europiečių asmeninių duomenų.
Tais pačiai metais Austrijos aktyvistas ir teisės studentas Maxas Schremsas pateikė ieškinį prieš „Facebook“, kurios būstinė Europos Sąjungoje yra įsikūrusi Airijoje, argumentuodamas, kad asmeniniai duomenys neturėtų būti siunčiami Jungtinėms Valstijoms, kaip daro daugelis įmonių, nes toje šalyje duomenų apsauga užtikrinama prasčiau negu Europoje. Bendrijoje galioja vienos griežčiausių duomenų privatumo taisyklių – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
Airijos duomenų apsaugos komisija perdavė aktyvisto ieškinį šalies aukščiausiosios instancijos teismui, o šis jį pateikė Liuksemburge įsikūrusiam ETT. Išnagrinėjęs M. Schremso skundą ETT 2015 metų spalį pripažino neteisėtu 16 metų galiojusį „Saugaus uosto“ (angl. Safe Harbour) susitarimą,
Naujasis „Privatumo skydo“ susitarimas tarp ES ir JAV įsigaliojo 2016 metų rugpjūtį. Juo naudojosi daugiau kaip 5 000 JAV bendrovių.
Savo nutartyje ETT teisėjai nurodė, kad nors susitarimas numato, jog JAV privalo laikytis ES privatumo reglamento, jo nuostatos „nesuteikia europiečiams įgyvendinamų teisių teismuose prieš JAV institucijas“.
„Atrodo, iškovojome 100 proc. pergalę, – per „Twitter“ parašė M. Schremsas. – Dėl mūsų privatumo JAV turės įvykdyti rimtą sekimo reformą, kad sugrąžintų „privilegijuotą“ statusą JAV bendrovėms.“
Tačiau teismas pažymėjo, kad susitarimas dėl vadinamųjų standartinių sutarčių sąlygų gali likti galioti, ir tai suteiktų bendrovėms alternatyvų pagrindą.
Ketvirtadienį išnagrinėta byla iš pradžių buvo sutelkta į šias sudėtingas sąlygas – ES įvestą reikalavimą, kad už Bendrijos ribų įsikūrusios bendrovės turi sutikti su bloko įstatymas dėl duomenų ir privatumo.
Vis dėlto ši tvarka bendrovėms teisiškai daug sudėtingesnė negu dvišaliai susitarimai, tokie kaip „Privatumo skydas“.
Vykstant posėdžiams teisėjai sutelkė dėmesį į „Privatumo skydą“, o ETT teisinis patarėjas perspėjo, kad šis susitarimas gali būti neteisėtas.
JAV didžiųjų technologijų įmonių lobistinė organizacija CCIA sukritikavo naujausią ETT sprendimą kaip „sukuriantį teisinį netikrumą tūkstančiams didelių ir mažų bendrovių abipus Atlanto“.
„Tikime, kad priimantys sprendimus ES ir JAV greitai parengs tvarų sprendinį, atitinkantį ES teisę, kad užtikrintų duomenų srautų, pagrindžiančių transatlantinę ekonomiką, nenutrūkstamumą“, – pridūrė CCIA.