Estijoje gyvai išbandytas „Li-Fi“ davė į kaulus „Wi-Fi“

Ateityje terminą „Li-Fi“ veikiausiai girdėsite labai dažnai. Mat taip vadinama nauja belaidė duomenų perdavimo technologija, kuomet duomenys perduodami regimos šviesos spektre. Mat praėjusiais metais laboratorijos sąlygomis milžinišką 224 Gbps spartą pasiekusi technologija jau buvo išbandyta ir realiomis „lauko“ sąlygomis, kur taip pat parodė neįtikėtinai puikų rezultatą – 1Gbps, rašo sciencealert.com.

Gyvai technologija buvo išbandyta Talino biuruose ir gamybinėje aplinkoje. Šis greitis dešimtimis kartų viršija tipinę „Wi-Fi“ duomenų perdavimo spartą realioje aplinkoje.

„Vykdome kelis pilotinius projektus skirtingose pramonės šakose, kur galime išnaudoti regimos šviesos komunikacijų (VLC, Visible Light Communication) technologijas“, 0 sakė Estijos technologijų bendrovės „Velmenni“ vadovas Deepakas Solanki.

„Šiuo metu suprojektavome išmanų apšvietimo sprendimą pramoninei aplinkai, kur duomenų perdavimas vykdomas šviesos bangomis. Taip pat vykdome pilotinį projektą privačiam klientui – jo biuro patalpose įdieginėjame „Li-Fi“ tinklą interneto prieigai“, – sakė „Li-Fi“ technologijas vystančios įmonės vadovas.

Technologijos išradėjas yra Edinburgo universiteto mokslininkas Haraldas Haasas, savo technologiją pirmąkart viešai pademonstravęs 2011 metais, o 2013 m. apie ją pasakojęs Vilniuje, konferencijoje „Login“. Mokslininkas pademonstravo, kad vieno LED šviestuko mirganti šviesa gali perduoti nepalyginamai daugiau duomenų už mobiliojo ryšio anteną. Pavyzdžiui, straipsnio pradžioje minėta 224 Gbps sparta laboratorijos aplinkoje reiškia, kad tokiu būdu per vieną sekundę būtų įmanoma atsisiųsti net 18 filmų, kurių kiekvienas „sveria“ po 1,5 GB.

Duomenų perdavimui naudojama 400-800 THz dažnio regima šviesa. Technologijos veikimo principas kažkuo primena Morzės abėcėlę, tik yra gerokai pažangesnis: kaip kadaise deglo uždengimas ir atidengimas tam tikrais intervalais būdavo naudojamas slaptų žinučių perdavimui, taip ateityje milžinišku greičiu mirksinti LED lemputė galės perdavinėti žinutes dvejetainės informacijos pasaulyje.

Ir jeigu jums kilo susirūpinimas, kad „Li-Fi“ lemputės mirgėjimas gali sukelti migreną – mokslininkai ramina: mirgėjimas vyksta tokiu dažniu, kad žmogaus akiai jo užfiksuoti tiesiog neįmanoma.

„Li-Fi“ nuo dabar itin populiarios duomenų perdavimo technologijos „Wi-Fi“ skiriasi ne tik duomenų perdavimo sparta, bet ir tuo, kad ji negali kirsti sienų. Ir nors daugeliui vartotojų tai gali atrodyti kaip trūkumas, patys technologijos autoriai tai vadina privalumu: toks bendravimo būdas yra gerokai saugesnis, be to, tokiu būdu užtikrinama, kad interferencija tarp skirtingų įrenginių siunčiamų ir priimamų signalų bus mažesnė (t. y., aplinka bus mažiau triukšminga, todėl signalo perdavimas bus patikimesnis).

Žinoma, nereikėtų tikėtis, kad „Li-Fi“ jau ateinančiais metais išstums „Wi-Fi“ ne tik iš verslo ir pramonės įmonių, bet ir iš paprastų žmonių svetainių – labai tikėtina, kad ateinančius du dešimtmečius šios dvi duomenų perdavimo technologijos turės „susigyventi“ ir kartu išnaudojamos užtikrins efektyvesnį, spartesnį duomenų perdavimą.

Dabartiniuose pastatuose – darbo ir gyvenamuosiuose – jau yra visa infrastruktūra, reikalinga „Wi-Fi“ ryšiui užtikrinti, todėl visos šios infrastruktūros naikinimas ir jos keitimas kai kuriais atžvilgiais pranašesne „Li-Fi“ technologija, neatrodo, kaip labai jau tikėtinas ir pageidautinas dalykas, todėl mokslininkai ir technologijos šalininkai tikisi jau dabar naudojamą infrastruktūrą modifikuoti taip, kad ji būtų tinkamą ir „Li-Fi“ technologijai.

Būtent tuo šiuo metu ir užsiima nemažas kiekis mokslininkų iš įvairių šalių. Pats H. Haasas su kolegomis įsteigė bendrovę „PureLiFi“ pradėjo siūlyti nesunkiai įdiegiamą saugaus douomenų perdavimo priemonę, kuri užtikrina saugų duomenų perdavimą maksimalia 11,5 MB/s sparta – maždaug tokia, kaip ir pirmos kartos „Wi-Fi“. O štai Prancūzijos bendrovė „Oledcomm“ diegia savo „Li-Fi“ technologijas savo šalies ligoninėse.

Ir jeigu šie projektai pasirodys sėkmingi, gali būti, kad iš tiesų bus realizuota H. Haaso svajonė, apie kurią jis kalbėjo „Login“ konferencijoje – kiekvienoje patalpoje (ir gatvėje) internetas bus tiekiamas paprasčiausiais LED šviestuvais.

„Tereikia į kiekvieną galimą apšvietimo šaltinį įdiegti mažutę mikroschemą, ir tas apšveitimo šaltinis atliks dvi funkcijas: švies ir perdavinės duomenis belaidžiu būdu. Ir gali būti, kad ateityje turėsime ne 14 mlrd. šviestuvų, o 14 mlrd. „Li-Fi“ prieigos taškų visame pasaulyje, kurie užtikrintų švaresnę, žalesnę ir šviesesnę ateitį“, – sakė mokslininkas.