Konkuruojančios JAV kompanijos “Real Networks“, nepatenkintos „Microsoft“ sprendimu į operacinę programą „Windows 2000“ įdiegti ir garso bei vaizdo failams skirtą „Windows Media Player“ programą, iniciatyva buvo pradėtas EK tyrimas dėl pasinaudojimo dominuojančia padėtimi rinkoje. 2004 metų kovo mėnesį EK nusprendė, jog „Microsoft“ privalo pateikti rinkai „Windows“ operacinę sistemą be „Windows Media Player“, paskyrė kompanijai 495 mln. eurų (1,71 mlrd. Litų) baudą bei įpareigojo už kaštais pagrįstą kainą atskleisti daugiau kaip 100 programinio kodo protokolų, kurie leistų konkurentų gaminamus produktus suderinti su „Microsoft“ produktais.
„Microsoft“ įvykdžius sprendimą, EK pareikalavo, kad JAV ITT kompanija programinio kodo protokolus atskleistų nemokamai ir pagrasino kiekvieną dieną bausti 5% nuo apyvartos dydžio bauda, kol nauji EK reikalavimai bus įvykdyti.
„Ne „Microsoft“ apsisprendė žaisti va bank. Pati EK įstūmė JAV kompaniją į tokį žaidimą. Realiai „Microsoft“ neturi kur trauktis“,- sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas R. Šimašius.
ITT sektoriuje, kuriame stipriausias pozicijas užima „Microsoft“, jaučiamas išskirtinis aktyvumas – galbūt dėl išskirtinio vartotojų jautrumo bei EK noro aktyviai reglamentuoti konkurenciją.
Tiek ankstesnės kadencijos EK, tiek dabartinė labai aktyviai dalyvauja konkurencijos reglamentavime. Ir tuomet, kai EK konkurencijos direktoratui vadovavo ponas Monti, ir dabar, kai direktoratui vadovauja ponia Neelie Kroes, matoma vis stiprėjanti tendencija kovoti su monopolijomis ar subjektais, kurie dominuoja rinkoje, drausti ar užkirsti galimybes koncentracijai, diegti taip vadinamą efektyvios konkurencijos modelį.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidento, kalbant apie konkurencijos sampratą ir apie rinkos traktavimą, galima drąsiai pasakyti, kad yra nelogiška bandyti apibrėžti konkurenciją rinkoje, kurią sukūrė dominavimu kaltinamas subjektas.
Teigti, kad „Microsoft“ yra dominuojantis savo sukurtoje rinkoje yra tiek pat nelogiška, kaip sakyti, kad, pavyzdžiui, „Vokswagen“ automobiliai dominuoja „Volkswagen“ automobilių rinkoje.
Siekiant apibrėžti konkurenciją, naudojami prieštaringi terminai – „Microsoft“ dominuoja toje rinkoje, kurios produktus (operacines sistemas, vaizdo ir garso failų peržiūros programas ir t.t.) pati ir kuria. Deja EK vis labiau nepasikliauja laisva konkurencija ir pati imasi kurti vadinamą efektyvią konkurenciją.
Ši tendencija pasireiškia labai įvairiose srityse: tiek leidžiant ar neleidžiant susijungti aviakompanijoms ar bankams, tiek bandant reguliuoti bei perreguliuoti telekomunikacijų, energetikos sektorius.
„Iš tiesų tai yra ideologijos dalis, susijusi su konkurencijos nuostatomis ir EK konkurencijos samprata. Deja, manau, konkurencijos samprata, kuria vadovaujasi Komisija, yra iš esmės klaidinga. Būtent dėl to ir daromos pagrindinės klaidos“,- sakė R. Šimašius.
Jo teigimu, yra Komisijai yra sunku pripažinti, jog įgyvendinus siūlymus, kuriuos pateikė EK, situacija rinkoje nesikeičia - tai yra šios dienos faktas.
„Microsoft“ įgyvendino reikalavimus sumokėti baudą bei atsieti produktus, kaip ir buvo galima prognozuoti iš anksto. Šių reikalavimų įgyvendinimas JAV ITT kompanijai yra mažiau svarbus nei programinio kodo atskleidimas, kuris griauna pačią kompanijos verslo logiką.
„Nuo tolimesnių EK ir „Microsoft“ žingsnių priklauso visos ITT industrijos ateitis“,- sakė R. Šimašius.
Programinio kodo atskleidimas, kurio reikalauja EK, išviešintų „Microsoft“ nuosavybę, kurios sukūrimas pareikalavo tiek intelektinių, tiek piniginių resursų.
EK reikalavimas atskleisti programinio kodo protokolus pagal GPL licenciją reikštų, kad bet kurioje šalyje paviešintais protokolais galėtų pasinaudoti bet kuri konkuruojanti kompanija ir pritaikyti juos savo produktų kūrimui.
Dabar „Microsoft“ už kaštais pagrįstą kainą atskleidžia savo sukurto programinio kodo protokolus, konkrečiam ūkio subjektui perleidžiamoje licencijoje nurodydama konfidencialumo trečiajai šaliai įpareigojimą. Tai yra leidimu naudotis protokolais leidžiama tik tam subjektui, su kuriuo yra sudaromas susitarimas.
„Negali būti net diskusijų dėl to, kad kompanijos produktas, į kurį buvo investuota, taptų viešas visam globaliam pasauliui. Aišku, teisinėmis priemonėmis būtų galima kovoti su neteisėtu paviešintų protokolų panaudojimu, tačiau realiai apginti kompanijos teises neįmanoma“, - sakė R. Šimašius. EK, reikalaudama visam pasauliui atskleisti privačios kompanijos intelektinę nuosavybę, imasi policininko vaidmens – sprendimas faktiškai galiotų tik Europoje, tačiau juo būtų galima pasinaudoti visose šalyse.
Bet kuri JAV kompanijos konkurentė, kurianti ITT produktus, galėtų pasiūlyti savus sprendimus konkurenciškai laisvoje, nesuvaržytoje rinkoje, tuomet teisinės EK priemonės netektų prasmės.
R. Šimašiaus teigimu, EK veiksmuose prieš „Microsoft“ trūksta logikos, todėl bet kokios prognozės yra nenuspėjamos ir būtų labiau panašios į spekuliacijas.