Už direktyvą, naujienų organizacijas, leidėjus ir muzikos įrašų bendroves supriešinusią su tokiais interneto gigantais kaip „Facebook“ ar „Google“, balsavo 438 europarlamentarai, prieš – 226, o 39 susilaikė.
Daugiausiai diskusijų susilaukė 11 ir 13 direktyvos straipsniai.
11-asis straipsnis numato padidintų teisių suteikimą naujienų organizacijoms, dėl to jos gautų dalį pajamų iš „Google“ ir kitų paieškos sistemų, kurios pateikia nuorodas į jų publikuojamą turinį.
Tačiau JAV technologijų milžinai ir interneto laisvės organizacijos pasisakė prieš tokią idėją, teigdami, kad tai iš esmės yra „nuorodos mokestis“, kuris slopins diskursą internete.
Kritikai taip pat tvirtino, kad įstatymas būtų naudingas tik gerai žinomoms naujienų organizacijoms bei smarkiai apsunkintų gyvenimą žiniasklaidos startuoliams.
Itin prieštaringai vertinamas ir 13-asis direktyvos straipsnis, kuriame numatoma, kad internetinės platformos turi būti teisiškai atsakingos už autorinėmis teisėmis apsaugotą turinį, kurį į jų platformas talpina naudotojai.
Tarp straipsnio šalininkų – didžiosios muzikos įrašų bendrovės ir kino studijos, raginusios politikus palaikyti reformą.
Tuo tarpu oponentai piktinasi, kad 13-asis straipsnis privestų prie interneto cenzūros technologijų platformose, kurios garsėja savo naudotojų kūrybingumu, pavyzdžiui, vaizdo įrašų platformoje „Youtube“.
Tačiau į „Youtube“ kiekvieną minutę yra įkeliama apie 400 valandų trukmės vaizdinio turinio, taigi praktiškai neįmanoma, kad medžiagą filtruoti sugebėtų žmonės. Tai reiškia, jog turinio platformos būtų priverstos kurti filtravimo algoritmus.
Pavyzdžiui, Vokietijos piratų partijos narė, europarlamentarė Julia Reda (Julija Reda) socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad „algoritmai neatskirs parodijos nuo autorių teisių pažeidimo, nebent jiems bus įdiegtas humoro jausmas“.
Dėl šio klausimo vyko viena aktyviausių lobistinių kampanijų per EP istoriją – politikai buvo užversti milijonais laiškų ir tūkstančiais skambučių.
Į diskusiją dėl būsimo balsavimo įsitraukė ir Lietuvos žiniasklaida – dienraštis „Verslo žinios“ antradienį išėjo tuščiu pirmu puslapiu.
Laikraščio redakcijos skiltyje rašoma, kad dabartinė padėtis, kai interneto agregatai naudoja žiniasklaidos turinį neatlygintinai, ją silpnina, o tai gali nuvesti „tiesiai į autoritarizmą, į kareivinių ir kalėjimų visuomenę“.