Kol kas dar vyksta tyrimas dėl šios programėlės veiklos. Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza sako, kad tiriama kaip ir kur keliauja „FaceApp“ vartotojų duomenys. „Dabar preliminariai matome, kad programėlė keičiasi. Tai reiškia, kad gamintojai pamatę, kad atliekami tyrimai, jau galimai atlieka modifikacijas, jog potencialiai sumažintų mums galimybę pastebėti neteisėtas veikas.
Iš kitos pusės, turime sukaupti duomenis ir juos perduoti Asmens duomenų apsaugos inspekcijai, kad būtų įvertinta ar mano ir jūsų visų duomenys yra tinkamai saugomi, apdorojami, neperduodami tretiems asmenims“, – ketvirtadienį teigė viceministras.
Savo ruožtu, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys teigė, kad kūrėjų pateikiami paaiškinimai yra labai migloti ir netikslūs. Jis pastebi, kad itin daug gyventojų naudojasi šia programėle ir perspėjo, kad net ištrynus programėlę, duomenys jau yra išsiųsti ir jų susigrąžinti nepavyks.
„Galime užtikrintai pasakyti, kad duomenys tikrai iškeliauja iš įrenginio“, – žurnalistams sakė R. Rainys.
Jis taip pat perspėjo, kad jei „FaceApp“ naudotojai papildomai susimoka už programėlės paslaugas, jų banko duomenys taip pat patenka į trečiųjų asmenų rankas.
Identifikavo riziką
Anot E. Kerzos, „FaceApp“ problemą reikėtų analizuoti dviem pjūviais. „Pirmiausia, mano ir jūsų asmens duomenų apsaugos pjūviu – ar mano veidas, bruožai, biometriniai duomenys yra tinkamai saugomi, kur jie saugomi? Jie yra teikiami tretiesiems asmenims. Žinome, kad įsidiegus bet kokią programėlę, yra nuostata, kad duomenys gali būti perduoti tretiesiems asmenims, tik niekas iš mūsų neskaito ilgų tekstų, kurie būna surašyti prie programėlių“, – teigia E. Kerza.
Kitas pjūvis, sako viceministras, yra tai ar tie žmonės, kurie kūrė programėlę, tinkamai ja naudojasi. „Ar duomenų neperduoda žvalgybos agentūroms, ar netaiko šios programinės įrangos šnipinėjimo tikslais. Kaip ir prieš tai „Yandex.Taxi“ atveju, yra kaupiami vartotojų duomenys, suteikiama prieiga prie įvairių vietų telefone: socialinės paskyros, žinutės, nuotraukos, be abejo – vietos nustatymo programa. Taigi esminis klausimas – ar nesu taikinys, informacija esanti telefone neperduodama į nutolusias tarnybinias stotis, tuos vadinamus „debesis“, ar informacija nenaudojama žvalgybiniais tikslais?“, – sako E. Kerza.
Anot jo, tikrai žinoma, kad programėlė yra kuriama Rusijoje. „Nepatvirtintais duomenis – Sankt Peterburge. Taip pat žinome, kad kūrėjai yra tie patys žmonės, kurie yra prisidėję ir dirbę „Yandex“ kampanijoje – tai pagrindinė ir didžiausia Rusijos technologijų bendrovė, kuri turi aibę produktų. Kaip „Google“ Amerikoje, tai taip „Yandex“ – Rusijoje“, – akcentuoja E. Kerza.
Viceministras sako, kad šiai dienai negali pasakyti, kiek lietuvių jau spėjo pasinaudoti programėle, tačiau iš socialinių tinklų, sako E. Kerza, matomas milžiniškas populiarumas.
O kur didžioji šios nekaltos programėlės grėsmė? Viceministras teigia, kad visų pirma tai saugos klausimas, mat daug įrenginių naudoja veido identifikavimo technologijas. Iškyla rizika, sako E. Kerza, kad jūsų fotografija bus panaudota siekiant įsilaužti į jūsų išmaniųjų telefoną ar kitą įrenginį. „Tai reiškia prieigą prie visų paskyrų, duomenų, kurie yra telefone, planšetėje ar namų apsaugos sistemų.
Antra dalis – jeigu aš esu svarbus asmuo, politikas, valstybės tarnautojas, pareigūnas ir savarankiškai, savo sprendimu pateikiu savo dabartinę nuotrauką, nufotografuotą įvairiais rakursais, galimam oponentui, tai jis ilgus metus į priekį žinos, kaip aš atrodysiu. Nukeliavęs po 10 metų į nedraugišką valstybę nesunkiai dirbtinio intelekto būsiu identifikuotas ir, tikėtina, galimai tapsiu taikiniu nedraugiškoms specialiosioms tarnyboms, kurios atvyks su manimi pasikalbėti“, – grėsmes pabrėžia viceministras.
Anot jo, kiekvienas asmeniškai turėtume nuspręsti ar matome riziką. Jis pabrėžia, kad Krašto apsaugos ministeriją tokią riziką identifikavo.
E. Kerza vartotojams turi ir patarimų. Anot jo, reikėtų peržiūrėti, prie kokių duomenų prieigos prašo programėlės ir leisti tik tą prieigą, kuri būtinai reikalinga.