Esame 50 kartų saugesni
Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino penktosios kartos judriojo ryšio arba kitaip – 5G gaires, kuriomis sudaromos sąlygos jį Lietuvoje diegti ir plėtoti. Nors daugybė pasaulio mokslininkų ir atsakingų institucijų skelbia, kad nėra įrodymų, jog 5G ryšys kenkia sveikatai, besipriešinančių progresui balsai – netyla.
K. Svirskas sako, kad žmonės susirūpino, ar jų išrastos technologijos – jiems nekenkia. Mokslininkas sako, kad yra visa eilė mobiliųjų technologijų – nuo 2G iki 5G. Pasak K. Svirsko, jei nustatysime mobiliųjų technologijų žalingumą remdamiesi nuomone ir vis prikalbinant daugiau žmonių taip manyti, nuo to pati technologija nepasidarys žalinga. „Mums reikia kažkokių objektyvių kriterijų. Kadangi mes kalbame visiems žmonėms, tai šioje vietoje turėtume remtis tik tvirtai nustatytais faktais ir autoritetingais šaltiniais. Tai kokie yra tie šaltiniai? Tai ne mūsų visų ar Lietuvos nuomonė, tai ne Lietuvos fizikų nuomonė, tai yra pasaulio nuomonė“, – sako jis.
K. Svirskas pasakoja, kad egzistuoja Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (angl. trumpinys – ICNIRP). Ši organizacija, teigia mokslininkas, yra nustačiusi, kad elektromagnetinio lauko stipris gyvenamojoje zonoje neviršytų 10 W kvadratiniame kilometre. Šiais reikalavimais remiasi ir Europos tarybos rekomendacijos.
Kaip paaiškina K. Svirskas, Europos tarybos rekomendacijose yra nustatyta, kad elektromagnetinės spinduliuotės poveikio visuomenei ribos yra 50 kartų silpnesnės nei rodo tarptautiniai moksliniai tyrimai, kuriuose įtariama kažkokia įtaka. „Mes 50 kartų visada privalome būti saugesni. Ir mes dėl šito daugiklio visuomet turėsime garantiją, kad pas mus spinduliuotė neviršijo normos“, – sako K. Svirskas. Kitaip pasakius – jei tyrimas rado kažkokį poveikį žmogui, tai tą galimą poveikį sukėlė mažiausiai 50 kartų stipresnė spinduliuotė, nei yra leidžiama gyvenamosiose vietose.
Kaip rašoma Nacionaliniame visuomenės sveikatos centro internetiniame puslapyje, gyvenamojoje teritorijoje elektromagnetinės spinduliuotės matavimai atliekami kas dveji metai, o teritorijoje, kurioje nėra gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų – kas penkeri metai.
O kuo, nustatydamos tokias ribas, remiasi ICNIRP ir Europos taryba? „Nejonizuojančio spinduliavimo biologinio poveikio ir medicininio taikymo srityse per paskutinius 30 metų yra paskelbta virš 25 tūkstančių mokslinių straipsnių referuojamuose žurnaluose. Tai yra mūsų bazė, kuria remiasi visos autoritetingos organizacijos, sakydamos, ar yra poveikis, ar ne“, – sako K. Svirskas.
Anot mokslininko, egzistuoja ir Europos komisijos atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai komitetas. „Tai liestų ir 5G technologijas. Paskutinė jų raminanti išvada buvo 2015 metais kovo mėnesį. Tai 5 metai – 5G dar nelabai buvo. Turime autoritetingus reikalavimus tokių komisijų, bet jos dar negalėjo turėti 5G matavimų.
Tačiau neseniai buvo atliktas Europos tarybos tyrimas. Buvo nustatyta, kad miestuose, kuriuose veikia 4G ir 5G galima tikėtis tik tai nedidelio suminio bendrosios ekspozicijos lauko padidėjimo. Jeigu 5G bazinių stočių antenas kabins ant tų pačių stulpų (o taip ir bus, bus ir naujų stulpų ir panaudos senus), tai ten kur ir 4G, ir 5G tai galimas tik nedidelis padidėjimas ir jis nepažeis to 50 daugiklio, kurį mes jau turime iš Europos tarybos“, – sako K. Svirskas.
Apie nejonizuojančios elektromagnetinės spinduliuotės poveikį dar vasario mėnesį laidoje „Delfi 11“ kalbėjo Lietuvos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovas Marius Urbonas.
Laidoje jis pasakojo, kad 3G ir 4G yra griežčiau reglamentuojami, tad nėra ko nuogąstauti, jad 5G bus pavojingesnes – priešingai, jis bus 10 kartų saugesnis, nei jau minėtos mobiliosios technologijos.
„Technologijos, naudojančios daugiau nei 2 GHz, Lietuvoje jau yra įprastos ir naudojamos“, – nuramino M. Urbonas.
Anot jo, dėl 5G atsiras tam tikros naujos paslaugos, tačiau poveikis, kuris yra kažkoks neįprastas – neatsiras.
„Dėl radiodažnio poveikio sveikatai: tas poveikis yra pakankamai ištirtas ir žinomas, nes radiodažnius pradėjo telekomunikacijose naudoti jau ganėtinai senokai. Pradžioje televizija, po to radijas, naudojami dažniai – įvairūs“, – sakė M. Urbonas. Jis priminė, kad radiodažniai yra naudojami ir medicinoje – teigiamame kontekste.
„Įvedant technologiją yra saugomos tos organizmo dalys, kurios yra jautresnės šildymui: tas pačias akis, centrinę nervų sistemą, lytinę-reprodukcinę sistemą. Dabartinės technologijos, kalbant apie telefonus, apsaugo vartotoją, jei jis teisingai elgiasi su šiomis technologijomis“, – sakė specialistas.
Kenkia kaip ir marinuotos daržovės
Interviu metu K. Svirskas pabrėžia, kad 5G technologijos yra naujos. „Pasaulyje yra intensyviai instaliuojama ši technologija. Visose beveik šalyse. Internete galima rasti žemėlapius, kaip ten vyksta, kokios problemos kyla, kokios baimės atsiranda, kaip visuomenė priešinasi. Jos už šitą pasipriešinimą nereikia peikti – žmonės atsargūs. Pavyzdžiui, prancūzai 2018 metais sudarė 40 autoritetų grupę ir 4 metus jie tiria ar 5G nesukelia kažkokios žalingos įtakos sveikatai. 2021 metais grupė baigia darbą ir paskelbs rezultatus. Šitie rezultatai bus bene vieni iš pirmųjų, kurie atsakys į daugeliui žmonių aktualius klausimus: ar kenkia, ar nekenkia“, – sako K. Svirskas.
Žmones, kurie baiminasi 5G, neramina faktas, kad Pasaulio sveikatos organizacija elektromagnetinę spinduliuotę yra priskyrusi 2B grupę, kurioje yra galimi kancerogenai. Anot K. Svirsko, šioje grupėje yra ir marinuotos daržovės, raudona mėsa, kava, naktinės pamainos. „Kaip suprasti, galimai kancerogeninės? Gali būti, gali nebūti. Įrodymų nėra. Tai reiškia, kad mes neturime tikslių įrodymų“, – sako K. Svirskas.
Anot jo, jei žmogus valgo raugintas daržoves, jis gali pirkti 5G ryšį turintį telefoną ir jį teisingai naudoti.
Tačiau asmenys, kurie prieštarauja 5G diegimui, dažnai diskusijose pateikia ir jų pusę palaikančių įrodymų. Pasiteiravus apie tai K. Svirsko, jis atsako, kad jei oponentas rodo „Youtube“ vaizdo įrašą, o mokslininkas kalba remdamasis garsiame moksliniame žurnale „Nature“ publikuotu straipsniu – įrodymų svoriai skiriasi begalybę kartų. „Moksliniai žurnalai eina pagal reitingus. Kai mes kalbame, turime remtis patikrintais, tais tikrais tikrais rezultatais. Tokiais, kurie recenzuojamuose žurnaluose su reitingu“, – sako mokslininkas.
Pasak jo, kuo menkesnis žurnalas, tuo jis lengviau priima mokslinius straipsnius. „Pagaliau, jūs galite sumokėti kokiam žurnalui, kad publikuotų straipsnį, kad iš tikrųjų Žemė yra plokščia, ant 3 vėžlių ir dabar laikosi“, – ironizuodamas teigia specialistas.
Aut. pastaba: interviu metu terminai marinuotos ir raugintos daržovės buvo vartojami kaip sinonimai, tačiau turėta omenyje būtent marinuotas daržoves, nes jos ir yra įtrauktos į PSO 2B kancerogenų grupę. Šioje grupėje taip pat yra ir rauginti agurkai.