Žiniasklaidoje dar 2010–2015 m. laikotarpiu buvo (ir vis dar galima) rasti straipsnių, kuriuose atskleidžiami atvejai, kuomet naudojant visokius „biorezonansus“, „kvantinius magnetinius rezonansus“, „iridologijas“ diagnozuojamos ligos.

Šiuos „tyrimus“ atliekantys asmenys buvo nubausti vienokiu ar kitokiu būdu, tačiau praėjus daugiau nei 7 metams, vis dar egzistuoja „specialistų“, kurie gali ištirti įvairiais magiškais aparatais ir pasakyti jūsų sveikatos būklę per 10 minučių. Tuo nesunku įsitikinti įvedus raktinius žodžius bet kurioje paieškos sistemoje. Netgi grupinio apsipirkimo platformose galima įsigyti visokių trimačių kūno ištyrimų ir dar su akcija.

Tokie sveikatos „tyrimai“ yra puikus pseudomokslo pavyzdys. Pradedant naudojama įranga ir baigiant reklaminiais šūkiais.

Kaip atskirti tikrąjį mokslą nuo pseudomokslo?

Mokslo filosofijos tyrinėtojai išskiria tokius pseudomokslui būdingus bruožus, o pavyzdžių galima apsčiai rasti Lietuvoje tokius „tyrimus“ atliekančių klinikų svetainėse:

1. Neaiškių, perdėtų ar nepatikrintų teiginių vartojimas. Skelbiant informaciją neatsižvelgiama į pagrindinius fizikos, chemijos, biologijos, medžiagų mokslo principus. Taip pat trūksta veiksmingos kontrolės ir nešališkų tyrimų. Pavyzdžiui: „be to, organizmo siunčiami elektromagnetinių bangų signalai atspindi asmens sveikatos būklę, pagrindines sveikatos problemas”, „tyrimų patikimumas naudojant šią aparatūrą yra 80–90 proc.“ ar „ši trimatė diagnostika pasitelkiama, kai reikia ieškoti tikslaus ligos židinio bei sudėtingesniais atvejais, diagnozėms tikslinti.”

2. Išskirtinumo pabrėžimas. Pateikiami teiginiai, kad kažkoks metodas ar sprendimas yra unikalus, labai retas. Pavyzdžiui, „ši aparatūra šiuo metu yra vienintelė Lietuvoje, kurią naudoja pažangūs gydymo centrai 39 pasaulio valstybėse (Japonijoje, Vokietijoje, JAV, Italijoje, Kanadoje, Šveicarijoje ir kt.)”, „naujausias ir pažangiausias <..> gaminys („elektropunktūrinė diagnostika“) yra vienintelis toks Baltijos šalyse.”

3. Pažangos nebuvimas. Dalies šių metodikų pagrindas yra įvairios senovės filosofijos ar senoviniai gydymo metodai, kuriuos, neva, šios „fake“ technologijos prikėlė. Pavyzdžiui, „nuo 1950-ųjų metų dr. Reinhold Voll (dr. Folis) užsiiminėjo kinų akupunktūra. Naudodamas mūsų laikų technines galimybes, jis ištobulino ją iki elektroakupunktūros.”

4. Suasmeninimas. Pastebėtina, kad tokių tyrimų veiksmingumui įrodyti daugiau naudojamos asmeninės patirtys ir liudijimai, o ne mokslinių tyrimų rezultatai.

5. Klaidinančios kalbos vartojimas. Naudojami tam tikri terminai, „legitimizuojantys“ veiklą. Pavyzdžiui, terminas „kvantinis magnetinis rezonansas“, kuomet naudojamasi artimu skambesiu magnetiniam rezonansui, kas dažnai naudojama branduolių magnetinio rezonanso tomografijai – tikram medicininiam tyrimui – įvardinti. Kitas pavyzdys – „trimatis viso kūno ištyrimas“ – skamba labiau įtikinančiai, nei tiesiog tomografija.

Dar viena įdomi tendencija, kuri netinka prie pseudomokslo, bet atskleidžia, kaip manipuliuojama informacija. Tai tokių „tyrimų“ aprašai, kuriuose dažnai nurodoma, kad įranga yra sertifikuota Europoje ir kartais pateikiama informacija apie notifikuotąją įstaigą.

Tačiau panagrinėjus detaliau, paaiškėja, kad tas sertifikavimas yra CE ženklas, kuris privalomas praktiškai visiems Europos Sąjungoje (ES) parduodamiems gaminiams, naudojantiems energijos šaltinį: nuo naktinės lemputės iki šaldytuvo. Sertifikavimą gali atlikti gamintojas arba notifikuotosios įstaigos, todėl papildomai pateikiama informacija apie notifikuotąją įstaigą taip pat nėra išskirtinis bruožas.

Pseudomokslinis įrenginys

Visa tiesa apie kvantinį magnetinį rezonansą

Kad aukščiau pateikta informacija nebūtų tik asmeninė nuomonė be konkrečių įrodymų, panagrinėkime konkretų atvejį – kvantinio magnetinio rezonanso tyrimą, kurį už 25 Eur galima įsigyti Klaipėdoje. Arba, pagal socialinių tinklų (vizualiai patvirtintą) informaciją, ir kai kuriose Lietuvos vaistinėje. Tiesa, nemokamai.

Internete galima rasti labai daug informacijos, kaip neva šis tyrimo metodas yra labai patikimas, ištiria visas organizmo sistemas. Tačiau informacijos apie techninį jo veikimą ar specialistų vertinimų – nėra. Norėdami įsitikinti, ar tai tikrai pseudomokslo apraiška, atlikome inžinerinę tokio įrenginio analizę (tiek aparatiniu, tiek programiniu lygiu): įranga susideda iš dviejų komponentų – matuoklio, kuris savo ruožtu turi prijungtą jutiklį prie programinės įrangos. Matuoklis prie kompiuterio prijungiamas USB sąsaja.

Išanalizavus šios įrangos veikimą paaiškėjo, kad prietaisas sukonstruotas taip, kad galėtų tik detektuoti, ar yra elektrinis kontaktas tarp dviejų metalinių plokštelių jutiklio paviršiuje. Prietaise esanti elektrinė grandinė fiksuoja, kai abi ant jutiklio esančios laidžios plokštelės sujungiamos (arba apatinė plokštelė prijungiama prie žemės potencialo). Todėl, iš principo, kažkokių bioelektrinių parametrų matavimas yra neįmanomas.

Toliau buvo išanalizuota komunikacija tarp prietaiso ir kompiuterio. Čia matavimo metu vyksta abipusė komunikacija: kompiuteris perduoda informaciją apie tai, kokie parametrai turėtų būti indikuojami prietaiso ekrane (laikas, spalvoti LED), tuo tarpu prietaisas į kompiuterį siunčia informaciją apie tai, ar jutiklis yra paliestas (laidžios plokštelės elektriškai sujungtos), ar ne (plokštelės elektriškai nesujungtos).

Kadangi prietaisas jokio realaus matavimo neatlieka – diagnostines ataskaitas generuoja tik programinė įranga. Įdomiausia, kad ataskaitų turiniui įtakos paciento fiziniai duomenys neturi. Viskas priklauso nuo datos ir laiko, kada atliekamas tyrimas.

Pseudomokslinis įrenginys

Svarbu paminėti, kad programinės įrangos analizės metu buvo vertintos kelios skirtingos programinės įrangos versijos – visos jos be priekaištų veikė su turimu įrenginiu. Programinis kodas praktiškai identiškas, todėl galima teigti, kad ir skirtingos išvaizdos įrenginiai yra identiškai „fake“ / apgaulė.

Manipuliacijos informacija

O dabar sugrįžkime prie bandymo išvilioti 25 Eurus. Panagrinėkime paslaugos aprašymą, kurį nesunkiai galima rasti vienoje grupinio apsipirkimo svetainėje. Čia kvantinis magnetinis rezonansas aprašytas labai skambiai: „ląstelių skleidžiami virpesiai bei vibracijos, fiksuojami specialiu aparatu, radiacijos spinduliuotės paveiktus organus ir kt.

Be to, organizmo siunčiami elektromagnetinių bangų signalai atspindi asmens sveikatos būklę, pagrindines sveikatos problemas.“ Perskaičius susidaro įspūdis, kad įvairūs moksliniai terminai sudėti į vieną sakinį „legitimumo“ įspūdžiui sudaryti.

Pavyzdžių yra ir daugiau: „tikrai verta išsitirti ES standartus atitinkančiu nauju aparatu, kuris padeda vertinant <...>“. Čia vėl aptinkame jau minėtą informaciją apie CE ženklinimą, tad tokie teiginiai – tik paslaugos pardavėjo manipuliacija informacija.

„DOVANA – saugus ir išsamus iridologinis tyrimas!“ – dar vienas pseudomokslinis „tyrimas“, neva, galintis įvertinti viso organizmo būklę pagal rainelės tekstūrą. Dviguba apgavystė tik už 25 Eur.

Pirkėjo atžvilgiu – didelė rizika

Galima būtų galvoti, kad tokios procedūros yra tik nekalta pramoga, tačiau veiksmingumo ir patikimumo deklaracijos, kurias pateikia jas atliekantys „specialistai“ sako ką kita. Nesunku sumodeliuoti situaciją, kuomet žmogus, gavęs puikius rezultatus tokio tyrimo metu (kurio informacija paremta atsitiktinių skaičių generavimu), nesikreips į tikrus gydytojus, bent jau trumpuoju laikotarpiu, nors tirtis atėjo ne profilaktiškai, o jautėsi prastai. Dar didesnį pasibaisėjimą kelia tokie teiginiai, kaip „trimatis viso organizmo tyrimas (skirtas itin sudėtingiems atvejams kaip onkologiniai ligoniai ir kt.) – 310 Eur”.

Lietuvos institucijų pozicija šiuo klausimu yra formali. Viešai prieinamoje informacijoje galima rasti pavydžių, kuomet asmenys buvo nubausti už medicininių paslaugų teikimą be licencijos, ar už tai, kad ši įranga neįtraukta į medicininės įrangos registrą Lietuvoje. Įdomu, ar pateikus „diagnozę“ remiantis būrimu iš kavos tirščių, ir už tai paėmus pinigus, bauda būtų tik už tai, kad kavos tirščiai nebuvo įregistruoti kaip medicininė įranga?

Pasižvalgius po internetą, akivaizdu, kad tokių pseudomokslu grįstų paslaugų, „tyrimų“ ir diagnozių – išties labai daug, tad ši analizė – tikrai ne paskutinė.

Detalus inžinerinės prietaiso analizės aprašas, įskaitant pilną prietaiso elektrinę schemą, komunikacijos protokolo aprašą, programinės įrangos diegimo bylas, tyrimų ataskaitų pavyzdžius, skelbiamas čia: https://cloud.ktu.edu/s/oYR9QT8oFYryDCr

Dr. Benas Gabrielis Urbonavičius, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Fizikos katedros docentas, studijų programų vadovas
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją