Šių metų pagrindinė parodos kryptis – daiktų internetas. Barselonoje išvydome daugybę realių pavyzdžių, kaip efektyviai išnaudoti šią technologiją. Štai mūsų netolima kaimynė Estija pristatė savo išmaniųjų elektros skaitliukų tinklą, kuriame jų per 600 tūkst.

Sprendimas leidžia ne tik nuskaityti informaciją apie sunaudotą energiją, tačiau ir padeda operatyviai reaguoti į elektros tiekimo gedimus bei taupyti elektros energiją. Didžiausi iššūkiai tokiai sistemai yra patikimumas, nes atsiradus programinės įrangos ar „geležies“ klaidoms, gali tekti pakeisti didelį skaičių tokių įrenginių, kas užima labai daug laiko bei resursų – tą reikia įsivertinti bei numanyti projektuojant, testuojant bei diegiant sprendimą praktikoje.

Kita kryptis - daiktų buvimo vietos sekimas, padedantis efektyviau pristatinėti prekes, arba sekti konkretaus daikto vietą. Pavyzdžiui, Pekino universitete dviračiuose sumontuoti GPS sekliai, padedantys studentams efektyviai dalintis dviračiais, nepaliekant jų saugojimo bazėje, o bet kurioje tinkamoje lokacijoje – dviračio vieta yra matoma programėlėje telefonu.

5G – tik po 2020-ųjų

Parodoje visi didieji mobiliųjų tinklų infrastruktūros bei sprendimų gamintojai pristatinėjo ateities 5G galimybes bei galimų taikymų sritis. 5G tinklo spartą ateityje išvysime ne tik telekomunikacijų rinkoje, bet ir industrinėje pramonėje, medicinoje bei atliekant tam tikrus veiksmus nuotoliniu būdu.
Pavyzdžiui, parodoje buvo galima pabandyti vairuoti automobilį nuotoliniu būdu, kuris buvo nutolęs nuo bandymo vietos 50 kilometrų. Sukinėjant vairą bei spaudant pedalus, šie veiksmai su minimaliais užlaikymais atsivaizduodavo ir nuotoliniame automobilyje.

Taip pat beveik visi pagrindiniai pirmaujančių pasaulio operatorių vadovai sutinka, kad 5G technologiją komerciniams tikslams bus galima naudoti tik po 2020 metų, o plėtros fazė užims apie penkerius metus. Šiai dienai 5G standartas dar nėra patvirtintas ir jo laukiama 2018 metų antrojoje pusėje.

Parodoje gamintojų pristatyti 5G prototipai yra daugiau laboratorinės įrangos galimybių parodymas, nei realių ir išbaigtų komercinių produktų demonstracija. Bet kokiu atveju džiugu, kad sprendimai jau yra sukurti šiandienai, ir riba tarp ryšio technologijų, teikiamų radijo bangomis bei optiniais sprendimais beveik išnykusi – tiek su viena, tiek su kita technologija galimas duomenų perdavimas, viršijantis dešimtis gigabaitų spartas.

Mobiliojo interneto duomenų kiekiai tik didės

Barselonoje technologijų gigantai akcentavo ir vieną iš esminių iššūkių mobiliojo ryšio tinklams – augančius duomenų srautus bei teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą. Pagrindinis duomenų augimo variklis yra vaizdinės paslaugos – „Youtube“, „Netflix“, „Facebook“ turinys.

Operatoriai jau dabar privalo kuo efektyviau pristatyti šiuos duomenis klientui – pradedant jų kokybe, baigiant tinklo plėtimo poreikiu. Visų išmaniųjų įrenginių skiriamoji geba bei kadravimo kiekis per sekundę auga, o tai didina sunaudojamų duomenų kiekį.

Parodoje aiškiai parodyta, kad nuo šiol industrija turi dirbti dviem kryptimis – kurdama efektyvesnius vaizdo suspaudimo bei įvairius podėlio (angl. cache) tipo sprendimus, kurių paskirtis – vaizdo turinį kuo labiau suasmeninti.

Tinklą valdys dirbtinis intelektas ir besimokančios sistemos

Taip pat parodoje daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto ir besimokančių sistemų sprendimams. Šios dvi technologijos ateityje turėtų ypač praversti efektyviai valdant tinklo resursus, automatiškai juos paskirstant pagal tai, kur jų labiausiai reikia.

Pavyzdžiui, dienos metu žmonės daug laiko praleidžia dirbdami, todėl daugiausia resursų prireikia biuruose. Vakarais situacija kita – žmonės grįžta iš darbų ir tinklo resursų jau prireikia miegamuosiuose rajonuose bei priemiesčiuose. Dirbtinis intelektas ir besimokančios sistemos tinklo resursus paskirstys interaktyviai bei automatiškai, analizuojant duomenų poreikio dinamiką ir žmonių skaičių skirtingu paros metu.

„Mobile World Congress“ parodė, kad technologijų pasaulyje naujo tikrai daug, tačiau teks truputėlį palaukti. Visa tai, ką matome parodose, paprastai į paprasto žmogaus rankas atkeliauja po 2-3 metų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)