Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad jau bakalauro studijose aktyviai į mokslinę veiklą įsitraukusi studentė džiaugiasi, kad gali prisidėti kuriant naujas statybines medžiagas, tobulinant ne tik jų gamybos procesą, bet ir skatinant ekologiškumą, panaudojant gamybines atliekas.
Pirmasis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) studentės M. Mičelytės, kartu su kolegomis D. Kaminsku, D. Vaičiukyniene ir A. Kantautu, atliktas tyrimas – svarbus, siekiant prailginti portlandcemenčio (labiausiai paplitusios hidraulinės rišamosios medžiagos, – aut. past.) naudojimo terminą.
Studentai tyrimams pasitelkė ceolitinius priedus ir komponuodami skirtingus šių priedų ir cemento santykius tikrino atvejus, kada gauto gaminio tankis ir gniuždymo stipris yra optimaliausi.
„Prailgintas medžiagos naudojimo terminas leidžia ją ilgiau eksploatuoti. Tai – puiki galimybė verslui pagerinti gaminių kokybę ir mažinti gamybos kaštus“, – apie tyrimo privalumus pasakojo M. Mičelytė.
Atsparesnis ugniai betonas
Antruoju tyrimu M. Mičelytė, kartu su KTU studentais Ž. Pažėraite ir V. Bocullo bei darbo vadove D. Vaičiukyniene, siekė rasti alternatyvą portlandcemenčiui.
Šių mokslinių tyrimų atlikimą paskatino tai, jog minėtos medžiagos gamybos proceso metu į aplinką išskiria daug anglies dioksido.
„Betono gamyboje, mažinant portlandcemenčio kiekį, kaip alternatyvą pasirinkome pramonines atliekas. Modifikuojant ceolitines katalizatoriaus atliekas tyrėme medžiagą, kuria galima pakeisti dalį portlandcemenčio, kas sumažina portlandcemenčio poreikį. Visa tai tiesiogiai įtakoja anglies dvideginio išskiriamo į aplinką kiekį“, – teigė jaunoji mokslininkė.
Studentė taip pat atkreipė dėmesį, kad gautas betonas, naudojant jų siūlomą rišiklį, yra beveik dvigubai atsparesnis ugniai nei įprastas.
Dar vienas rišiklio privalumas – jo gamybai nereikia nei aukštos temperatūros, nei aukšto slėgio, o jo gamybos metu utilizuojamos atliekos.