„Google“ nori nacionalinio investuotojo statuso?

Milijardas litų investicijų, apie šimtas naujų darbo vietų, jau paskirtas keliasdešimties hektarų sklypas, pažadėta būtina elektros energijos galia – taip apie tariamai jau pasiektus susitarimus su vienos didžiausių pasaulio kompanijų ir vienos populiariausių internetinės paieškos sistemos „Google“ atstovais pusbalsiu šnabžda valdininkai. Tačiau mūsų šaltiniai tikina, kad tokios kalbos – šakėmis ant vandens rašytos.

Lietuvos ir pasaulinės kompanijos derybos truko bemaž trejetą metų, tačiau prieš Naujuosius, kaip tikėtasi, galutinio atsakymo iš „Google Inc.“ taip ir nesulaukta. „Nėra nei konkrečių terminų, nei juolab išankstinio sutarties projekto. Viliamės, kad pokalbiai dėl techninių bendradarbiavimo detalių, sąlygų, kompanijos ir Lietuvos įsipareigojimų prasidės artimiausiomis savaitėmis“, – „Kelio“ žurnalui komentavo neįvardytu pageidavęs likti šaltinis.

Gal ir ne vienintelė

Neformaliuose pokalbiuose tiek premjeras Gediminas Kirkilas, tiek ūkio ministras Vytas Navickas apie galimą „Google Inc.“ atėjimą į Lietuvą pasakojo dar prieš gerą pusmetį. Tačiau „Kelio“ šaltiniai tvirtina, kad iki šiol nėra aišku, ar „Google“ tikrai išsirinks Lietuvą. Esą tikėtina, kad Lietuva tebekonkuruoja su dar viena valstybe, kurios neatskleidžia „Google Inc.“ atstovai. „Tokia taktika visai suprantama. Įtariame, kad gali būti dar viena šalis, su kuria deramasi lygiagrečiai, tačiau tiksliai to nežinome“, – teigė šaltinis.

Pernai pavasarį „Google Inc.“ pradėjo tūkstančius serverių talpinančio gigantiško duomenų centro statybas Belgijoje. Beje, tarp keliolikos valstybių, pretendavusių anuomet į „Google Inc.“ milijoninį projektą, buvo ir Lietuva. Tačiau šalis buvo atmesta labai ankstyvame etape kaip netinkama. Ekspertų vertinimu, anuomet Lietuva neturėjo vieningos pozicijos dėl tokio masto investicijų ir nesugebėjo tinkamai pristatyti savo galimybių.

„Google Inc.“ priviliojusiai Belgijai teko ketvirtis milijardo eurų investicijų. (Mūsų žiniomis, apie panašaus masto projektą dabar kalbama ir Lietuvoje.) Kompanija įsipareigojusi įkurti 120 naujų darbo vietų, sutarta ir dėl valstybės paramos investicijoms: ne mažiau 100 tūkstančių eurų vienai sukurtai darbo vietai arba 12 milijonų eurų visam projektui.

Nori išskirtinių sąlygų

Nors konkrečių Lietuvos ir „Google Inc.“ susitarimų pasiekta nėra, tačiau apie technines veiklos sąlygas bei galimas investicijas derybose kalbama. Mūsų šaltinių teigimu, Lietuva galėtų tikėtis mažiausiai keturių pasaulinės kompanijos investicijų etapų. Vien per pirmąjį „Google Inc.“ galėtų investuoti apie milijardą litų, sukurti apie šimtą darbo vietų.

Kompanijos duomenų centro statyboms Lietuva pasiūlė 60 hektarų sklypą Kaišiadorių rajone, šalia Kauno marių, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. „Lietuvos energija“ pažadėjo aprūpinti planuojamą statyti duomenų centrą įspūdinga elektros galia – 120 megavatų. (Palyginimui: visam Mažeikių miestui kartu su naftos perdirbimo gamykla pakanka 24 MWh.) Duomenis apdorojančių įrenginių darbui užtikrinti reikalingas nenutrūkstamas elektros tiekimas.

„Lietuva dar galėtų pasiūlyti struktūrinių fondų paramą ir kitokias privilegijas, tačiau nedaugiau, negu leidžia įstatymai ir Europos konkurencijos direktyvos“, – aiškino mūsų šaltinis. Jo teigimu, „Google Inc.“ be kita ko išreiškė pageidavimą gauti nacionalinio investuotojo statusą, tačiau kol kas nei dėl Lietuvos įsipareigojimų ar paramos investicijoms sprendimai nepriimti.

Silpnosios vietos

Kaip nemokamų pokalbių internetu programa „Skype“ ilgą laiką buvo puikiai eksploatuojama Estijos vizitine kortele, taip bet kurio garsaus IT giganto atėjimą reklamos tikslais galėtų išnaudoti Lietuva. Galiausiai, tai būtų „žalias signalas“ ne tik vadinamosioms satelitinėms kompanijoms, bet ir kitiems stambiems IT investuotojams. Kol kas didžiausias indėlis į Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų (TUI) krepšelį krenta iš energetikos. TUI per tris ketvirčius pernai padidėjo 18 procentų iki 34,25 mlrd. litų. Didžiausią dalį –beveik penktadalį šios sumos sudarė Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ investicijos superkant AB „Mažeikių nafta“ akcijas iš smulkiųjų investuotojų. Antroje vietoje – Danijos investuotojai (4,49 mlrd. Litų), trečioje – švedai (3,73 mlrd. litų).

IT gigantai – geidžiamas kąsnis daugeliui šalių. Kaip daugelyje jų, taip ir Lietuvoje konkuruojant dėl tokių investuotojų vienas opiausių klausimas – žemės. „Nesibaigiant žemės reformai, rasti tinkamų sklypų nelengva“, – aiškina Lietuvos ekonominės plėtros agentūros direktorius Titas Anuškevičius. – Kita problema specialistų trūkumas ir jų kvalifikacija.“

Palyginti, pavyzdžiui, su Lenkija, kurioje per metus studijas baigia apie 70 tūkstančių IT specialistų, Lietuvoje – tik 25 tūkst. IT įmonių vadovai skundžiasi, kad daugelio aukštąsias baigusių specialistų kvalifikacija nepakankama, tenka į jų mokymus dar bent metus investuoti. IT sektorius nuo kitų skiriasi tuo, kad žmogiškieji resursai sudaro bene didžiausią veiklos sąnaudų dalį. Jei įmonei reikalingi itin aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tos sąnaudos labai išauga. Ir nors mokesčių vidurkis Lietuvoje nėra aukštas, palyginti su kitomis Europos šalimis, tai gyventojų mokesčiai nėra tokie patrauklūs, nėra „Sodros“ įmokų ribų. Ekspertai tvirtina, kad būtent šie koziriai ir gali būti lemiami viliojant aukštųjų technologijų investuotojus.