Visą vasarą fasadines vejas prie grafo Tiškevičiaus rūmų Palangoje, Paežerių (Vilkaviškio raj.), Taujėnų (Ukmergės raj.), Raudondvario (Kauno raj.) ir Biržų dvarų prižiūrės nepastebimi ir nepailstantys sodininkai – švedų gamintojo „Husqvarna“ „Automower“ robotai-vejapjovės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Tai dovana Lietuvai, šiemet švenčiančiai Nepriklausomybės atkūrimo 100-metį. Robotai-vejapjovės rūmų parkuose nemokamai dirbs visą šiltąjį sezoną, 100 dienų. Tikimės, jie palengvins sodininkystės rūpesčius penkiems šalį reprezentuojantiems dvarams, kurie vasarą sulaukia daug lankytojų, atvykstančių pasimėgauti ramybe ir tyla gražiai sutvarkytuose rūmų parkuose“, – sako Simas Bairašauskas „Husqvarna Lietuva“ pardavimų atstovas.

Dvaruose įdarbinti 6 galingiausi „Automower“ 450 X modelio robotai-vejapjovės, galintys prižiūrėti apie 50 arų ploto vejas. Pasak S. Bairašausko, visuose dvaruose instaliuota po vieną robotą, tik Biržų pilies teritoriją, dėl sudėtingesnio landšafto ir didesnio vejos ploto, patikėta prižiūrėti dviem „Automower“ robotams-vejapjovėms.

Pirmasis robotas darbuotis pradėjo Palangoje

Pirmasis „Automower“ robotas-vejapjovė darbą pradėjo dar gegužės pradžioje Palangoje, prie Gintaro muziejaus, reprezentacinėje buvusių grafo Tiškevičiaus rūmų fasado pusėje, prie fontano.

„Iš pradžių atrodė kiek keistokai, kai robotas padrikai važinėjo veja ir pjovė žolę kur papuola, tačiau žinojome, o po keleto dienų ir pamatėme, kad jis geba nupjauti visą veją tolygiai. Be abejo, labai svarbu, kad šis robotas dirba visiškai tyliai“, – pasakoja Palangos miesto botanikos parko direktorius Valdas Pakusas.

Dėl sodo technikos keliamo triukšmo, pasak Palangos parko vadovo, kartais sulaukiama lankytojų priekaištų. Didelio, per 100 ha užimančio, botanikos parko priežiūra reikalauja nemažų resursų.

„Parke dirba 28 nuolatiniai darbuotojai, o vasarą – daugiau nei 40 žmonių. Vejos prižiūrimos dviem nedideliais vejos traktoriukais, vienu dideliu vejos pjovimo traktoriumi, kuris turi surinkimo sistemą ir rudenį gelbėja tvarkant lapus. Taip pat turime dvi krūmapjoves ir stumdomą vejapjovę. Visa mūsų vejų priežiūros technika su vidaus degimo varikliais, todėl yra triukšminga. Tobulėjant technologijoms neatmetame galimybės kai kurią benzininę techniką pakeisti akumuliatorine“, – pasakoja V. Pakusas.

Kokius parko priežiūros įrankius ir techniką naudojo sodininkai grafo Tiškevičiaus laikais, kai parkas užėmė tik 36 ha, nėra žinoma, tačiau, pasak V. Pakuso, tai neabejotinai buvo arklių traukiama technika ir rankiniai įrankiai – dalgiai, grėbliai. Praėjus daugiau kaip 120 metų arklių traukiamą techniką Lietuvos dvaruose keičia mobiliaisiais telefonais valdomi sodo priežiūros įrenginiai.

„Roboto-vejapjovės valdymas išmaniąja programėle yra puikus sprendimas. Tai suteikia galimybę bet kuriuo metu stebėti roboto parametrus, buvimo vietą ir gauti informaciją apie atsiradusias problemas. Vadinti sodininku šį įrenginį gal nėra teisinga, nes sodininkas ne tik veją pjauna, bet atlieka ir kitus darbus, tačiau neatmetame galimybės, kad ateityje parke dirbs daugiau robotų-vejapjovių. Be abejo, sodininkų šie prietaisai visiškai nepakeis, nes, kad ir kokie išmanūs jie būtų, jiems bus reikalinga žmogaus priežiūra“, – įsitikinęs V. Pakusas.
Palangos botanikos parkas

Robotai Lietuvos dvaruose – vis dar naujiena

Raudondvario dvaras, pasak jo vadovės Snieguolės Navickienės, šį vasaros sezoną pasitiks su Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui skirtais renginiais bei projektais: Lietuvos šimtmečiui skirta medžioklės paroda, šokių ir dainų šventės generaline repeticija dvare ir įspūdingu liepos 6-osios, Mindaugo karūnavimo dienos, minėjimu. Tikimasi, kad šiuos renginius aplankys tūkstančiai lankytojų.

„Norime sutikti svečius gražiai sutvarkę visą, beveik 5 ha užimančią, dvaro parko teritoriją. Mums į pagalbą ateina ir robotas-vejapjovė, kuris100 dienų prižiūrės apie 50 arų ploto veją priešais rūmus, – pasakoja p. Snieguolė. – Tokie modernūs sodininkystės įrenginiai, kuriuos galima valdyti išmaniuoju telefonu ir kuriems nereikalingas žmogaus įsikišimas, – vis dar naujiena Lietuvos dvaruose“.

Pasak S. Navickienės, apie senąsias sodininkystės tradicijas šiame XVII a. Renesanso epochos Raudondvario dvare nėra išlikę daug žinių. Tik žinoma, kad dvarą valdant paskutiniajai didikų šeimai – Benediktui Emanueliui ir Benediktui Henrikui Tiškevičiams – parko ir sodo teritorija rūpinosi kelios dešimtys sodininkų.

„Parką puošė daug retų augalų, dailiai iškarpytos gyvatvorės, rožynai. Beje, senovines dvarų rožių rūšis mes atsodinome. Senųjų sodininkų darbo įrankių, kaip ir daugelio dvare buvusių vertybių, neišliko – Tiškevičiams pasitraukus iš Lietuvos, daugelis daiktų buvo išvežti arba pražuvo sovietmečiu“, – pasakoja dvaro vadovė.

Šiandien Raudondvario parko teritorijos priežiūra rūpinasi 5 darbuotojai. „Turime du sodo traktoriukus, benzininių žoliapjovių, o dabar mūsų arsenalą papildė ir išmanus robotas-vejapjovė. Tikimės, kad jis palengvins mūsų sodininkų rūpesčius ir pasirūpins geriausiai matomos rūmų vejos priežiūra. Kadangi jis gali dirbti šiek tiek „pailsėdamas“ – išsekus baterijai pats grįžta į įkrovimo stotelę įsikrauti – manau, jis pas mus galės dirbti visą parą. O mes kartu su ūkio dalies vedėju jo darbą stebėsime telefonuose“, – juokauja Raudondvario dvaro vadovė.

Paežerių dvare roboto neverčia dirbti viršvalandžių

Simono Zabielos XVII a. įkurtas Paežerių dvaras (Vilkaviškio raj.), pasak čia veikiančio Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorės Jurgitos Morozaitės, tapo viena gražiausių ir daugiausiai lankytojų sulaukiančių vietų regione.

„Dvarą, jame veikiantį muziejų ir parką kasdien lanko turistų ir moksleivių grupės, o vakarais, po darbo, čia pasivaikščioti atvyksta aplinkinių miestelių gyventojai. Parko lankytojai čia atvyksta į įvairius renginius, festivalius ar tiesiog pasivaikščioti, pastovėti po ąžuolu, pasodintu dvaro parke prieš 400 metų“, – pasakoja J. Morozaitė.

Didelį, beveik 12 ha, Paežerių dvaro parką prižiūri du darbuotojai, kurie vasarą vos spėja šienauti pievas ir vejas dviem traktoriukais.

„Dabar turime naują sodininką – didelio lankytojų dėmesio sulaukiantį robotą-vejapjovę, kuriam patikėta reprezentacinė veja priešais rūmus. Iš ryto atgabentas robotas popiet jau pradėjo darbą savo teritorijoje. Jau kitą dieną pamatėme jo darbo rezultatus – gan aukšta žolė tapo lygia veja. Robotas labai praktiškas, tylus, nereikalauja priežiūros. Ateityje tokie pagalbininkai galėtų padėti prižiūrėti ir didesnes parko teritorijas“, – neabejoja J. Morozaitė.

Nors „Automower“ robotai-vejapjovės gali būti užprogramuoti dirbti dieną ar naktį, jiems nebaisios jokios oro sąlygos, pasak p. J. Morozaitės, su naujuoju sodininku Paežerių dvare elgiamasi labai humaniškai ir jis neverčiamas dirbti „viršvalandžių“. „Pas mus robotas dirba tomis pačiomis darbo valandomis kaip ir visi parko bei muziejaus darbuotojai. Leidžiame vakarais ir jam eiti ilsėtis“, – šypsosi p. Jurgita.

Praėjusiais metais Užutrakio dvaras tapo pirmuoju dvaru Lietuvoje, „įdarbinusiu“ robotą-vejapjovę. Vilniečių itin pamėgtame dvare, kur dažnai atvažiuoja fotografuotis jaunavedžiai ir vyksta klasikinės muzikos koncertai, be garso dirbančiam robotui-vejapjovei taip pat buvo patikėta reprezentacinės vejos fasadinėje dvaro pusėje priežiūra.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)