Pasak šios grupės gitaristo Povilo Račo, šiais laikais muzikantams tenka ieškoti naujų muzikos įrašų pateikimo formų, nes taip išsivysčius internetui ir mažėjant vietų, kur būtų galima muzikos įsigyti teisėtai, vis daugiau žmonių imasi ne visai teisėtų turinio gavimo būdų.
„Vasarą išleidome 500 naujo albumo egzempliorių kompaktinio disko pavidalu, bet iki šiol, prekiaudami vien koncertuose, pardavėme vos 200 diskų. Tuo tarpu per pirmą dieną „Linkomanijoje“ albumą atsisiuntė jau apie 500 žmonių“, - sakė P. Račas. Grupės „Arbata“ gitaristas mano, kad toks albumo platinimo būdas padidins jų muzikos žinomumą ir galbūt pritrauks daugiau žmonių į jų koncertus.
P. Račas mano, kad šiais laikais fizinio albumo pirkimas nėra aktualus kaip muzikos įsigijimo faktas. „Tai yra daugiau paminklas sau“, - sakė muzikantas, besiviliantis, kad suteikus galimybę didesniam žmonių kiekiui nemokamai susipažinti su jų muzika, šie atvyks į „Arbatos“ koncertus ir galbūt įsigys diskus.
Tiesa, nemokamas muzikos platinimas internetu nėra naujiena nei Lietuvoje, nei pasaulyje – dar tais gūdžiais interneto laikais (2000 metų rudenį), kai populiariausia dalinimosi rinkmenomis (dažniausiai – muzika) priemonė buvo „Napster“, savo albumą „Conspiracy of One“ per tokį piratų įrankį, kurį jau buvo užsipuolę didžiosios JAV autorių teisių gynimo asociacijos, panoro platinti grupė „Offspring“.
Tiesa, vėliau muzikantai gavo pylos nuo savo įrašų kompanijos ir albumą išleido standartiniu kompaktinio disko pavidalu, o per „Napster“ oficialiai nemokamai leido siųstis tik dainą „Original Prankster“ (likusi albumo dalis į „Napster“ neteisėtai pateko po kelių dienų).
Lietuvoje nemokamai platinti savo muziką linkę net paties „stambiausio kalibro“ muzikantai – Andriaus Mamontovo albumą „Skaitmeninis dievas“ kurį laiką buvo galima siųstis nemokamai.