Šis pasiūlymas buvo išsakytas JAV Los Andželo mieste įsikurusioje įmonėje apsilankius Lietuvos ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui, rašoma pranešime spaudai.
„Inovatyvūs technologiniai sprendimai yra tai, kas skatina pažangą, todėl esame suinteresuoti tęsti dialogą ir ieškoti galimybių, kaip Lietuva galėtų prisidėti įgyvendinant šią futuristinę idėją“, – cituojamas M. Sinkevičius.
Svarstoma, kad Lietuva galėtų prisidėti prie „Hyperloop One“ koncepcijos vystymo ir diegimo – kurti IT sistemas ir verslo modelius, tačiau norima sulaukti pirmųjų bandymų rezultatų. Jie numatomi jau artimiausiu metu Nevadoje.
Įmonės „Hyperloop One“ atstovai teigė, kad ši technologija per pastaruosius metus gerokai patobulėjo.
Skaičiuojama, kad kapsulės greitis sieks 300 m per sekundę, o tai sudarys 1 080 km/val.
Šią greitojo transporto sistemos idėją 2013 m. pristatė žymus JAV verslininkas ir išradėjas, „Teslos“ įkūrėjas Elonas Muskas.
Planuojama, kad ši technologija galėtų pradėti veikti 2021 m., tačiau kurioje valstybėje – priklausys nuo vietos valdžios.
Be susitikimų su Lietuvos atstovais, šios technologijos kūrėjai aplankė 6 šalis, taip pat kalbėjosi ir su Europos Komisijos atstovais.
Jų teigimu, rimtos derybos vyksta su Suomija ir Nyderlandais, tačiau Lietuvą ir kitas Baltijos šalis mato kaip potencialias projekto dalyves.
DELFI skelbė, kad šios įmonės atstovams viešint Lietuvoje, žadamas greitis buvo iš tiesų įspūdingas: Taliną iš Vilniaus galima pasiekti per 35 minutes. Atitinkamai, kelionės Lietuvoje būtų dar trumpesnės, pavyzdžiui, Klaipėdą būtų galima iš Vilniaus pasiekti per 20 minučių. Kiti galimi kelionės trukmių laikai: Vilnius/Kaunas - Ryga (17 min.), Vilnius/Kaunas - Varšuva (25 min.), Talinas - Berlynas (90 min.) ir t.t.
Dabar tam reikia mažiausiai keletos valandų. Skelbiama, kad vidutinė kelionės tokia technologija kaina siektų apie 25 eurus ir tai būtų apie 5 kartus pigiau nei kelionė lėktuvu.
Tačiau diegiant naująją infrastruktūrą valstybėse į ją pirmiausiai turėtų investuoti tų šalių vyriausybės.
Įdiegti kilometrą šios technologijos kainuoja apie 20 mln. eurų, jei įrengiami dviejų judėjimo krypčių tuneliai, įskaičiuojant visas reikalingas technologijas. Pasak „Hyperloop-one“ atstovo, tai yra dvigubai pigiau nei tradicinių greitųjų traukinių statyba Švedijoje.
Artimiausiu metu planuojama pateikti Helsinkio – Talino „Hyperloop One“ tunelio verslo studiją.