Ketvirtadienį paaiškėjus, kad Vilniuje įsikūrė pasaulinis saugaus ir privataus elektroninio pašto paslaugų lyderis, A. Yen sutiko DELFI papasakoti, kodėl jis su talentinga komanda nusprendė mesti iššūkį „Gmail“, kodėl klystame manydami, kad „neturiu, ko slėpti“ ir ką galime padaryti jau šiandien, kad pakeistume situaciją.
Kai vartotojas tampa preke
Prabilus apie kibernetinį saugumą ir asmens duomenų apsaugą daugelis ima vartyti akis, esą manęs tai nejaudina, nes neturiu ko slėpti. Tačiau paprašę duoti „Gmail“ slaptažodį, vargu ar rasite savanorį.
„Šiandien, kai didelė dalis gyvenimo verda online erdvėje, tai turi ilgalaikių politinių, ekonominių, visuomeninių ir saugumo iššūkių. Mūsų duomenys yra XXI a. valiuta, todėl asmens duomenų apsauga skaitmeninėje eroje yra viena didžiausių mūsų laikų problema“, – sako A. Yen.
Ir pateikia pavyzdį, kuris, atrodytų, labiau primena serialo „Black mirror“ scenarijų, nei šiandieninę realybę.
„Kinijoje, kur internetą visiškai kontroliuoja valdžia, kiekvienas pokalbis, kiekviena žinutė yra įrašoma ir vertinama, taip kuriant jūsų socialinį patikimumo rodiklį (eng. Social reliability score). Šis skaičius parodo, kaip tiksliai jūs sekate valdžios nurodymus. Žemas rodiklis kinams gali pakišti koją ieškant darbo, norint atsiimti pasą, balsuoti ar gauti banko paskolą. Tai vyksta jau šiandien ir tai daro įtaką milijardui gyventojų“, – dėstė dr. Andy Yen, paprašytas įvardinti, kaip galima panaudoti asmens duomenis.
Internetas yra pavojinga erdvė. Tuo praėjusiais metais įsitikino begalė firmų, politikų, verslininkų ir „paprastų“ žmonių. 2018 m. vidutinė asmens duomenų saugumo pažeidimų kaina viršijo 3,4 mln eurų. A. Yen tęsė, kad kiekvieną sekundę tokių pažeidimų priskaičiuojama net 291.
Susikompromitavo tokie visiems žinomi vardai kaip „Facebook“ (2,2 milijardo vartotojų), „River City Media“ (1,3 mlrd.), „Twitter“ (336 mln.) ir kt.
„Mūsų duomenys gali būti panaudoti neteisėtai. Tai gali įvykti organizuojant rinkimus, mažinant skirtingas nuomones, darant įtaką per reklamą ir t.t. – ši informacija naudojama kontroliuoti, kaip ir ką mes galvojame. Atidavę teisę į savo asmeninę informaciją, nebekontroliuojame situacijos“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Yen siūlė prisiminti el. pašto istoriją – iš pradžių jis buvo mokamas, vėliau modelis keitėsi, finansavimą užsitikrinant per reklamas.
„Daugelis vartotojų nesupranta, kad nemokamų dalykų nebūna. Jei kažkas nekainuoja, vadinasi prekė esate jūs. Dabar esame pažeidžiamiausi masiniam sekimui ir tai darome laisva valia, mūsų niekas neverčia“.
Paklaustas, ar taip nenutiks su „Protonmail“, kuris taip pat siūlo nemokamą paketą, pašnekovas purto galvą – šio startuolio veikimo principas vadinasi „freemium“, kai mokamų paslaugų klientai išlaiko nemokamą dalį. „Tai šiek tiek primena „Dropbox“ modelį“, – paaiškina jis.
Niekas nėra nepajudinamas?
„ProtonMail“ savo veiklą pradėjo 2014 metais, Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN). Idėja sukurti privatų elektroninį paštą, kuriame laiškai būtų užšifruojami dar prieš juos išsiunčiant, patiko tūkstančiams žmonių – per įspūdingo dydžio sutelktinio finansavimo kampaniją startuoliui per kelis mėnesius pavyko pritraukti daugiau nei pusę milijono JAV dolerių. Tada, sako pašnekovas, kylant pirmiesiems skandalams kibernetinis saugumas ir asmens privatumo svarba dar tik buvo pradėjusi ryškėti.
Kiek vėliau, kai „Google“ ėmė krėsti skandalai (pavyzdžiui, šis)– pasipylė kaltinimai, kad technologijų gigantė gali skaityti savo vartotojų el. laiškus (siekiant geriau personalizuoti reklamas), A. Yen su komanda ir nusprendė mesti iššūkį „Gmail“ ir suteikti žmonėms alternatyvą patiems nuspręsti, kiek jiems vertingi jų duomenys.
„Kai kūrėme „ProtonMail“, mūsų tikslas buvo sukurti saugų ir privatų internetą. Savo misiją pradėjome panaudoję šifruoto elektroninio pašto paslaugą (ang. end-to-end encryption) masiniu lygmeniu. Informacija, prieš palikdama ir pasiekdama jūsų kompiuterį, yra užkoduojama ir neprieinama ne tik mums, bet ir potencialiems hakeriams. Negali pavogti to, ko negalėsi perskaityti. Skirtingai nei daugybė kompanijų, mes nerenkame duomenų apie savo vartotojus ir jų įpročius, nedarome jokios turinio analizės, neparduodame duomenų apie savo vartotojus reklamos užsakovams ir pan. – pasiekti savo pašto dėžutę gali tik pats vartotojas“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu „ProtonMail“ paslaugomis jau naudojasi 13 mln. vartotojų daugiau kaip 180-yje šalių. Tarp jų – 25 tūkst. verslininkų, tačiau saugus elektroninis paštas rūpi ne tik jiems. A. Yen teigimu, didelę klientų dalį sudaro žurnalistai, medikai, teisininkai, buhalteriai, vyriausybės ir kt.
Be pašto įmonė siūlo ir VPN paslaugą, tačiau ateityje planuoja plėstis užgriebiant daugiau Google dominuojamų sričių – „ProtonDrive“, „ProtonCalendar“, „ProtonID“ (skaitmeninė online tapatybė), „ProtonDocuments“.
„Kuriame „Google“ prototipą Europoje, kuris būtų statomas ant europietiškų privatumo, saugumo ir laisvės idėjų. „Google“ niekada nebus privatumą aukštinanti kompanija, nes jos tiesiog kitoks veikimo principas.
Didelius užmojus A. Yan grindžia tuo, kad technologijos keičiasi – prieš „Gmail“ karaliavo „Yahoo mail“, „Hotmail“, prieš „Facebook“ – „MySpace“ ir pan. „Niekas nėra nepajudinamas“, – sako jis.
Panašu, kad šiam startuoliui palankūs ir visuomenės nuomonės pokyčiai.
„„Facebook“ vartotojų gretos retėja, tačiau auga „Instragram“ sekėjai – iš dalies dėl to, kad ten galima dalintis greitai dingstančiomis mini istorijomis. Žmonės pamažu ima suprasti privatumo svarbą, jie nori internete palikti mažiau pėdsakų – tai atspindi ne tik vartotojų elgsenos pokyčius, bet ir augančius reikalavimus technologijų įmonėms – arba keiskitės, arba prarasite klientus. Žinoma, didieji žaidėjai nemažai šneka apie tai, ką jiems reiškia privatumas, tačiau tai dažnai nebūna tiesa. Ar tikite, kad rūpite Zuckerbergui ir esate aukščiau jo multimilijardinio verslo interesų?“, – retoriškai klausė jis.
Pasiekti tokio masto tikslus, įsitikinęs A. Yen, padės ne tik beribės ambicijos. Tam labai svarbūs aukščiausio lygio specialistai ir jų motyvacija, kurių paieškos ir atvedė įmonę į Vilnių.
„Globali technologijų rinka išsiskiria tuo, kad jos nevaržo geografinės ribos, galima dirbti bet kurioje pasaulio vietoje, bet kuriuo laiku. Tačiau Vilniuje radome ne tik daug talentingų, bet ir prasmės savo darbe ieškančių žmonių. Tokios vertybinės nuostatos mums yra svarbiausios samdant darbuotojus, todėl ir toliau planuojame čia plėsti savo komandą“, – sakė „ProtonMail“ vadovas.
Šiuo metu „ProtonMail“ padalinyje Vilniuje dirba keturiolika IT, verslo plėtros ir rinkodaros specialistų. Iš viso įmonėje darbuojasi daugiau nei šimtas žmonių visame pasaulyje.