Sunkumai mokant kompiuterį elgtis kaip žmogaus smegenys iškyla technologiniame ir fiziologiniame lygmenyje, derinant kompiuterių ir neurologijos mokslų galimybes. Tačiau IBM mokslininkai tvirtina, kad žengė svarbų žingsnį į priekį bandant sujungti šiuos du pasaulius.
Ketvirtadienį IBM paskelbė, kad sukūrė du prototipinius lustus, kurie, pasak mokslininkų, duomenis apdoroja labiau panašiai į tai, kaip informaciją virškina žmogaus smegenys, o ne kaip dabartinių asmeninių ir superkompiuterių lustai.
Šie lustai yra svarbus žingsnis pirmyn vykdant šešerių metų trukmės projektą, kuriame dalyvauja 100 mokslininkų ir kuriam JAV agentūra DARPA (Defence Advanced Research Projects Agency) jau skyrė 41 mln. dolerių. IBM taip pat investavo neskelbiamą sumą pinigų.
Prototipiniai lustai panaudoja „lygiagretaus apdorojimo“ (kuomet kompiuteris vienu metu atlieka kelias užduotis) svarbą. Tai yra svarbu apdorojant grafinius vaizdus ir dirbant su didžiuliais duomenų kiekiais.
Kol kas IBM lustai panaudojami nelabai sudėtingiems tikslams – sumodeliuoto automobilio vairavimui labirinte ar žaidžiant „Pong“. Gali būti, kad dar prireiks dešimtmečio ar net ilgiau, kol šie lustai iš laboratorijos pateks į tikrus produktus.
Tačiau svarbu ne tai, ką lustai daro, o tai, kaip jie tai daro, tvirtina Wisconsino universiteto (JAV) psichiatrijos profesorius Giulio Tononi, dalyvavęs IBM projekte.
Tikimasi, kad esminė naujų gaminių savybė bus lustų gebėjimas prisitaikyti prie tokių informacijos tipų, kuriems jie nebuvo konkrečiai užprogramuoti.
„Vis dar reikia atlikti daug darbų, tačiau paprastai svarbiausias yra pirmas žingsnis. O tai jau buvo ne vienas, bet keli žingsniai“, - sakė G. Tononi.
Technologijų specialistai jau seniai svajojo, kad kompiuteriai gebės mokytis kaip žmonės. Išmanusis telefonas ar „Google“ tarnybinės stotys gali būti užprogramuoti taip, kad remiantis praeities veiksmais prognozuotų tam tikrą jūsų elgesį. Tačiau IBM ir kitų bendrovių bei universitetų tiriami metodai, labiau susiję su „kognityvine kompiuterija“, gali padėti sukurti lustus, kurie gali prisitaikyti prie netikėtos informacijos.
IBM šiais lustais domisi dėl to, kad jie galėtų padėti apdoroti tokius realaus pasaulio signalus, kaip temperatūrą, garsus ar judesius ir juos perduoti kompiuteriams suprantamu formatu.
Armonko mieste (JAV) įsikūrusi bendrovė IBM aktyviai dalyvauja siekiant sujungti fizinę infrastruktūrą (elektrines, šviesoforus ir panašiai) su informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, tarnybinėmis stotimis ir programine įranga, kurie būtų naudojami infrastruktūros funkcijoms reguliuoti. Tokiais projektais galima būtų padidinti veiklos efektyvumą stebint daugybę analoginių signalų, esančių infrastruktūros aplinkoje.
„IBM Research“ projektų vadovas Dharmendra Modha sakė, kad dalis naujųjų lustų elgiasi tarsi skaitmeniniai „neuronai“ ir „sinapsės“, todėl skiriasi nuo kitų lustų. Kiekvienas „branduolys“, arba duomenų apdorojimo centras, atlieka skaičiavimo, duomenų perdavimo ir atminties funkcijas.
„Kuriant šiuos lustus reikėjo atsisakyti praktiškai visko, ką žinome apie tokių lustų kūrimą. Pats pats esminis skirtumas yra tai, kad atmintis ir procesorius yra vienoje vietoje. Ir yra milžiniškas lygiagretumo kiekis“, - sakė Dharmendra Modha.
Vykdant tą patį projektą IBM mokslininkai 2009 metais paskelbė, kad panaudojant milžinišką superkompiuterį sugebėjo sumodeliuoti katės smegenų žievinę (galvojančią) sritį. Panaudojant vis didesnius kompiuteris 2006 metais IBM skelbė apie 40 proc. pelės smegenų sumodeliavimą, visų žiurkės smegenų sumodeliavimą 2007 metais ir 1 procento žmogaus smegenų žievinės dalies sumodeliavimą 2009 metais.
Kompiuterio, pasižyminčio žmogaus smegenų gebėjimais, artimiausiu metu dar nereikėtų tikėtis. Tačiau, pasak D. Modhos, naujausias pasiekimas yra svarbus žingsnis pirmyn.
„Visa tai keičia požiūrio tašką iš „O kas jeigu...“ į „O kas dabar?“. Šiandien įrodėme, kad tai yra įmanoma. Buvo daug skeptikų, jų bus ir dar daugiau, tačiau tai tam tikra prasme užbaigia pirmą inovacijų raundą“, pasakojo D. Modha.