Statistika kone realiu laiku
Tarptautinio McKinsey instituto ekonomistai prognozuoja, kad net 40 proc. šiandien JAV egzistuojančių darbų yra priskiriami sritims, kurios stipriai sumažės iki 2030 metų. Tai nereiškia, kad šių sričių darbuotojų visai nebereikės, tačiau jų poreikis bus akivaizdžiai sumažėjęs. Taip pat prognozuojama, kad aplink pasaulį net 800 milijonų darbo vietų bus pakeistos dirbtinio intelekto (DI) technologija.
Šiuos darbo rinkos pokyčius galime iš lėto stebėti Lietuvoje. Bene dažniausias to pavyzdys – savitarnos kasos parduotuvėse. Tačiau technologijų atnešami pokyčiai ėmė klibinti ne tik kasininkų-pardavėjų darbo vietą, bet ir buhalterių.
Vilniuje įsikūrusi įmonė siūlo šiek tiek netradicinės buhalterijos paslaugas ir tam naudoja dirbtinį intelektą. Kaip teigia įmonės vadovas Daivaras Anužis, „RoboLabs“ yra šiuolaikiškas buhalterines paslaugas teikianti įmonė. D. Anužis tikina, kad įmonės klientai gauna ne tik buhalterijos paslaugas, bet ir gerą verslo valdymo įrankį. O kad šį tikslą įgyvendintų, darbuotojai pasitelkia ir dirbtinį intelektą, kuris pasirūpina, kad rutininės, besikartojančios užduotys būtų atliktos roboto, o buhalteriai spręstų sudėtingesnes užduotis.
„Matėme, kad įmonėse buhalterinė apskaita vedama labai neefektyviai: pavyzdžiui, pirminiai dokumentai suvedami rankomis, todėl padaroma daug žmogiškų klaidų. Įmonės nejaučia veiklos pulso, nes ataskaitos kartais vėluoja mėnesiais“, – apie tai, kaip kilo idėja įkurti įmonę, pasakoja D. Anužis.
Pasak „RoboLabs“ vadovo, jų sukurta sistema leidžia įmonėms kone realiu laiku matyti savo finansinę situaciją. „Pagrindiniame sistemos lange mes labai sutrauktai pateikiame pačią svarbiausią informaciją, tokią kaip pinigų likučius bankuose, pajamas pamėnesiui ar paskirstytas išlaidas. Turime tiesioginę integraciją su „Swedbank“ per „Swedbank Gateway“, o tai reiškia, kad apmokėjimus į banką galime siųsti tiesiai iš platformos, o bankinius likučius matyti realiu laiku.
Klientai gali patogiai valdyti pinigų srautus, išlaidas, mokėjimus tiekėjams ir darbuotojams. Negana to, platformoje esame įdiegę pinigų srautų prognozės įrankį, kurio pagalba galima matyti vidutines darbo užmokesčio sąnaudas, mokėtiną PVM ir kitas išlaidas“, – sako D. Anužis.
Anot jo, pateikti dokumentai būna apdorojami beveik realiu laiku. Tuo pasirūpina įmonės vystoma dirbtinio intelekto technologija. „Tai labai sudėtinga sistema, kuri apdoroja vaizdą, atpažįsta ir klasifikuoja dokumentus pagal jų tipus. Be to, ši sistema mokosi iš savo klaidų. Pavyzdžiui, pirmą kartą sąskaitą priskyrus prie vienokios rūšies išlaidų, o buhalteriui šį priskyrimą pataisius į kitos rūšies išlaidas, sistema pokyčius įsimena. Kadangi sistema mokosi, kuo mes daugiau surenkame duomenų, tuo mūsų sistema tampa tobulesne“, – sako D. Anužis.
Jis pabrėžia, kad jų veiklos srityje klaidoms nėra vietos, tad dirbtinį intelektą prižiūri ir operatoriai. D. Anužis pasakoja, kad sistema nurodo, kokiu tikslumu robotas identifikavo dokumentą. Jei identifikavimo tikimybės procentas yra per žemas, šiuos dokumentus peržiūri ir atsakingas žmogus.
Kas mėnesį sutaupo iki 3 tūkstančių eurų
Kaip tikina D. Anužis, naudojant „RoboLabs“ sistemą, įmonės gali visai atsisakyti buhalterio pareigybės ir taip sutaupyti. „Buhalteriai serga, atostogauja. Jie yra žmonės. Ir kuomet jų įmonėje nėra – niekas nedirba. Tai nėra geras modelis, todėl dažnai įmonės turi du buhalterius. Jie vienas kitą pavaduoja ir išlaidos auga“, – sako D. Anužis.
Tačiau visai atsisakyti buhalterių nepavyksta. „Kiekvienas mūsų klientas turi asmeninį buhalterį, su kuriuo gali kontaktuoti. Vis tik yra tam tikros operacijos, kurių robotai nepadarys: mokesčių konsultacijos, sudėtingesnių ataskaitų parengimas ar pagalba dalyvaujant viešajame konkurse. Yra nemažai užduočių, kurios yra ne kasdienės, dažnai nepasikartojančios, tad jas turi padaryti žmogus. Be to, įmonių vadovai labai dažnai turi poreikį su kuo nors pasitarti“, – pasakoja D. Anužis.
Kiek įmonės, kurios išdrįstų atsisakyti tradicinių buhalterių paslaugų, galėtų sutaupyti per mėnesį? „CV Market“ internetiniame puslapyje galima susidaryti vaizdą, kiek buhalteriams būsimi darbdaviai yra pasiryžę mokėti. Siūlomas atlyginimas varijuota nuo 1200 iki net 5100 eurų neatskaičius mokesčių.
Kaip DELFI pasakoja reabilitacijos ir slaugos UAB „Gemma sveikatos centras“ direktorius Mindaugas Girjotas, ši netradicinė buhalterijos sistema įmonei leidžia per mėnesį sutaupyti iki 3 tūkstančius eurų. Tačiau direktorius sako, kad ne iš karto pasikliovė technologine naujove. „Pirma pažintis su „Robolabs” buvo prieš 2 metus, tačiau trūko ryžto ir drąsos, nes tai buvo startuolio projektas, su maža klientų baze ir nežinojome kaip jiems seksis šią platformą plėtoti”, – atvirauja M. Grijotas. Įmonės siūlomą sprendimą jie išbandė tik 2019 metais.
Buhalterio darbą galės dirbti tik aukšto intelekto žmonės
Tačiau, ar įmanoma visiškai automatizuoti buhalterijos sritį, kad visus reikiamus darbus atliktų vien dirbtinis intelektas? Anot D. Anužio, kai kuriose srityse tai jau įmanoma, o kitose – deja kol kas ne.
„Kalbant tik apie vieną sritį – duomenų mainų automatizavimą – net ir čia yra daug skirtingų kelių. Vienas iš kelių yra, kai mašinos bendrauja su mašinomis – kompiuteris su kompiuteriu. Tuomet nėra jokio žmogaus įsikišimo ir tai yra visiškai automatinis procesas. Bet dažnai šis automatizavimo būdas taikomas didelėse įmonėse, kuriose veikia sudėtingos verslo valdymo sistemos. Yra kitas būdas – standartizuoti e-sąskaitų formatai, tačiau kol kas šis formatas dar tik įgauna populiarumą.
Trečias būdas yra dirbtinio intelekto panaudojimas atpažįstant įvairius dokumentų formatus, įskaitant nuotraukas. Judame link popierinių čekių ir sąskaitų atsisakymo, bet tai yra labai ilgas procesas, nepriklausantis vien nuo mūsų“, – sako D. Anužis.
Pasak Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentės Daivos Čibirienės, tikrai nereikia manyti, kad buhalterių po kelių metų nebereikės. Ji sutinka, kad primityvias užduotis jau dabar atlieka įvairios buhalterinės programos. Tačiau jos įsitikinimu, užduotis, kurias atlieka vyr. buhalteris, jokia programa neatliks tinkamai.
„Nėra programos, kuri galėtų tinkamai perskaityti LR teisės aktus ir tinkamai juos pritaikyti. Priešingai, yra išsakomi tarptautiniu lygiu nuogąstavimai, kad kuriami produktai ir sukuriama iliuzija, kad galima atsisakyti buhalterių ir viską padarys robotai. Tai klaidinga nuomonė.
Dar nėra sukurta tokia programa, kuri galėtų automatizuoti bent jau lietuviškus mokesčius. Gal kokioje Saudo Arabijoje, kurioje nėra mokesčių, būtų galima tokią programą taikyti. Bet tik ne Lietuvoje“, – įsitikinusi specialistė.
Ji patikina, kad pakeisti buhalterius robotais yra „Misija neįmanoma“. „Tam tikras užduotis galėtų atlikti robotai, bet tie veiksmai nėra buhalteriniai: kaip pardavimo sąskaitų rašymas. Tai ne buhalterio darbas, bet daug kas vadina buhalterio darbu“, – priduria D. Čibirienė.
Tačiau ji sutinka, kad reikalavimai buhalteriams ateityje keisis. „Ateityje šį darbą galės dirbti tik labai aukšto intelekto žmonės. Reikės labai daug aukšto intelekto žinių ir gali nebe užteks įprastinių gebėjimų. Reikės gebėjimų gerai suprasti informacines technologijas, mokestines teisės aplinkas ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse, puikiai gaudytis įvairiuose elektroniniuose mokėjimo įrankiuose, suprasti kriptovaliutas. Reikės daug tokių kompetencijų, kurių apskritai Lietuvoje mažai kas turi. Ši profesija reikalaus ypatingų gebėjimų. Ji įgija IT bruožus“, – teigia Čibirienė.