Jauna moteris nepabūgo iššūkio įsilieti į stereotipiškai vyriška laikomą industriją. Dabar Ž. Vitaitė, kaip verslininkė ir aktyvi jaunimo lyderė, ragina daugiau jaunų merginų sekti jos keliu.
– Kaip patekote į telekomunikacijų industriją?
– Aš buvau į ją pakviesta, pati jos nesirinkau. Per darbo interviu įmonės akcininkų klausiau, kodėl kviečiate mane – be inžinerinio išsilavinimo, dvigubai jaunesnę už klientus ir šviesiaplaukę. Jie manęs paklausė – „O kodėl ne?“ Supratau, kad tam atsakymo nėra. Net jei atrodo, kad nepatinka ar baisu ir pagalvoji, kad tai ne man, paskui supranti, kad šioje industrijoje, kaip ir kitur, galioja bendrieji verslo principai. Tiesiog kelią pastoja stereotipai, kad darbas netinkamas moteriai. Vėliau – eini tolyn ir griauni stereotipus kitiems.
– Reikia labai stipriai kovoti su stereotipais, nusistebėjimu, jog moteriai šioje industrijoje ne vieta. Buvo kuriozinių situacijų, kai aš buvau palaikyta vertėja, asistente ar finansininke. Pavyzdžiui, sykį, kai atėjau į susitikimą su projekto inžineriniais specialistais bei vadovais, kadangi buvau vienintelė moteris visi mane palaike vertėja. Ne visi iš inžinierių kalbėjo angliškai. Į antrą susitikimą atėjau be akcininkų, be projekto vadovų, visi nustebo, kai atsakydavau pati, nepasitarusi su inžinieriais. Tada jau visiems kilo klausimas, ką ši moteris veikia, nes ji ne tik neverčia teksto, bet ir atsako už vyrus. Dažnai susitikusi su vyresnio amžiaus klientais, partneriais ir siekdama išvengti išankstinio nusistatymo prieš „nepatyrimą ar neišmanymą“ bent pirmiesiems susitikimams pasikviesdavau kolegas vyrus, nes toks balansas užtikrina minimalų šoką partneriams.
– Kaip pavyko prisijaukinti telekomunikacijas?
– Kad moterų telekomunikacijų industrijoje būtų daugiau, įveikti barjerus turi būti pasiruošusios ne tik moterys. Vyrai turi būti pasirengę jas priimti. Man pačiai palaikymas iš vyriškos lyties vadovų, akcininkų, kolegų buvo labai reikalingas, naudingas ir užtikrino motyvaciją kovoti su stereotipais. Mane priėmė be pakankamų techninių žinių, todėl man reikėjo ir vis dar reikia daug mokytis. Tačiau lyderystei reikia ne tik techninių žinių, todėl net ir be jų tik skatinčiau jaunimą nesivadovauti posovietinio laikotarpio vyriškų/moteriškų industrijų suvokimu ir drąsiai rinktis netipines sritis, kuriose galima daug išmokti.
– Kodėl manote, kad moterų trūkumas sektoriuje yra didelė problema? Gal padėtis po truputį keičiasi – gal moterys bando pas jus įsidarbinti?
– IT ir telekomunikacijos yra labiausiai augančios industrijos, kur reikia tiek specialistų, tiek kvalifikuotų vadovų. Mano tikslas – atsirinkti geriausią darbuotoją, tad jei aš renkuosi iš pusės populiacijos, natūralu, kad man nenaudinga.
Lietuvos konkurencingumui didelę įtaką turi gebėjimas auginti kvalifikuotus specialistus IT/telekomunikacijų srityje, technologiškai išprususius, kūrybingus žmones gebančius kurti pridėtinę vertę. Deja, moterų dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių vis dar sutinku mažai, tačiau pamažu situacija keičiasi – t.y. kinta vaikų auklėjimas šeimoje, mokyklose, kinta moters vaidmuo visuomenėje, tačiau, manau, reikia dar daug ir skambių pavyzdžių, atskirų iniciatyvų, kad pajustume rezultatą.
– Viskas prasideda nuo mokyklos, kai jaunimas renkasi mokymosi kryptį. Šeimos ar mokyklos aplinkos įdiegtas požiūris, kad inžinerija – sunku, kad tai ne moteriai skirtas darbas. Visuomenėje taip pat vis dar gajus moters-rupintojėlės, kuriai reikia kurti namus ir auginti vaikus, įvaizdis.
Natūralu, kad merginos pradeda bijoti ir vengia visuomenėje nepriimtinų rolių, renkasi populiarius, lengvesnius mokslus. Lietuvoje 40 proc. jaunuolių vis dar renkasi socialinius mokslus, nors šios srities specialistų paklausa maža, kai technologiniai mokslai sudomina viso labo tik 15 proc. jaunimo.
Moterų trūksta ne tik specialybinių žinių reikalaujančiose techninėse industrijose, bet ir lyderių pozicijose. Manau, tokiam rezultatui įtakos turi ir pakankamai menka moterų savivertė – juk dažna ne tik neuždirba daugiau, bet netgi nesidera dėl aukštesnio atlyginimo ar daugiau atsakomybes. Nemanau, kad IT/telekomunikacijos yra gerokai sudėtingesnės nei milijonus rūšių lūpdažių turinčios verslo sritys. Man lygiai taip pat būtų sunku išmokti apie 20 skirtingų batų kelčių, kaip apie 20 skirtingų antenų.
– Ko imtis, kad padėtis pasikeistų?
– Manau, kad lyčių balansas – ilgas socialinis procesas visuomenėje, kuris turi būti skatinamas tinkamu auklėjimu dar ankstyvoje vaikystėje. Šeimoje apie tai turėtų būti diskutuojama, mokykloje neturėtų būti lipdomos etiketės.
Problemos sprendimas vienoje izoliuotoje grupėje yra problemos didinimas, o ne sprendimas. Jei leisime moterų problemas spręsti tik moterims, tai vyrai nebus pasiruošę jų priimti, su jomis dirbti, bus toliau formuojama lyčių priešprieša. Vyrai, kurie drįso pasamdyti moteris visuomenėje nepriimtiniems vaidmenims, taip pat turi dalintis patirtimi ir griauti stereotipus.