Dažniausiai šiose nemaloniose situacijose atsiduria moterys. DELFI redakcija apžvelgia, populiariausius privačių nuotraukų platinimo atvejus ir teiraujasi specialistų, kaip išvengti tokių nemalonumų.
Nuo intymių nuotraukų iki sekso įrašų
Praėjusiais metais virtualioje erdvėje viename populiariame tinklapyje buvo įkeltas šokiruojantis vaizdo įrašas, o jame įamžinta Niujorko gatvėmis vaikščiojanti nuogutėlė moteris. Pasirodo, pavydus vyriškis, įtaręs, kad jo sutuoktinė keliolikai vyrų išplatino savo intymias nuotraukas, privertė ją nuogą vaikščioti didmiesčio gatvėmis. Vaizdo įraše matyti, kad moteris gatve iš pradžių eina apsivyniojusi rankšluosčiu, o po to vaizdo įrašo autorius jį nuplėšia nuo moters, šaukdamas jai: „Nusiimk jį, visi turi matyti tavo gėdą“. Įrašas buvo peržiūrėtas 270 tūkstančių kartų.
Privačios intymaus pobūdžio informacijos paviešinimas, turint siekį priversti auką pasijausti nepatogiai, dar vadinamas keršto pornografija. Būtent tokiu pagrindu prieš metus buvo nubaustas Jungtinėje karalystėje, Piterbore, gyvenantis lietuvis Donatas Grigalauskis. Jis buvusios merginos draugėms ir dar vienam asmeniui parodė privatų judviejų sekso įrašą. Vyras aiškino, kad tokiu elgesiu siekė supykdyti ir sunervinti merginą.
Huntingdono teismas D. Grigalauskiui paskyrė 120 valandų viešųjų darbų, 170 svarų sterlingų baudą ir 20 valandų konsultacijų pas psichologą.
Nemalonią situaciją, kuomet paviešintos intymios nuotraukos bei vaizdeliai patyrė ir populiarus Lietuvos sportininkas Žydrūnas Savickas. Socialiniuose tinkluose dvi savaites žmonės dalijosi nuotraukomis, kuriose, kaip manyta, pavaizduotos intymios sportininko kūno vietos. Pasak paties galiūno, tai buvo programišių triukas. Per vos dvi savaites, kuomet ši medžiaga sklido internete, Ž. Savickas neteko 10 tūkst. sekėjų.
Iššaukia dvigubi visuomenės standartai moterims: vertėtų ne smerkti, o palaikyti
Prieš mažiau nei metus socialinių tinklų garsenybė Karolina Meschino prabilo apie pragaru virtusią situaciją, kuomet jos intymūs kadrai, kuriuos kadaise siuntė jau buvusiam širdies draugui, buvo nelegaliai pasisavinti ir pasidalinti Lietuvos mastu. Nutekintuose privačiuose įrašuose matyti apnuogintas merginos kūnas. Kaltininko šešėlis šioje nemalonioje situacijoje iškart krito ant buvusio Karolinos širdies draugo, modelio Jono Misevičiaus.
„Niekuomet gyvenime nesu buvusi taip viešai pažeminta ir išjuokta. Tokie įvykiai yra per dažna ir per daug didelė problema šiuolaikinėje visuomenėje. Nė viena mergina nėra nusipelniusi patirti to, ką tuomet patyriau aš. Yra tūkstančiai savižudybės atvejų dėl panašių priežasčių, daugybė merginų man parašė, jog jos ar jų draugės, pažįstamos yra patyrusios tą patį!
Privačių nuotraukų, video platinimą. Manau, 90 proc. merginų yra tai skaudžiai išgyvenusios, bet galbūt jautėsi bejėgės, negalinčios tam pasipriešinti. Merginos, būkite atsargios, būkite budrios! Neleiskite savo jausmų užplūstoms padaryti tokių klaidų, nedarykite nieko, dėl ko vėliau kažkas galėtų jus įskaudinti ir pažeminti”, – savo socialinių tinklų paskyroje mintimis tąkart dalijosi K.Meschino ir drąsino panašias situacijas patyrusias merginas.
Pasak Lygių galimybių Plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės, viena iš priežasčių, lemiančių merginų privačių nuotraukų ar vaizdo įrašų platinimą – dvigubi visuomenės standartai moterims. Jei jų intymios nuotraukos ar vaizdo įrašai pasiekia viešumą, kritikos strėlės sminga ne asmeniui, kuris išplatino tokio pobūdžio medžiagą, bet pačioms merginoms. Jos tampa patyčių aukomis.
„Mes gyvename kultūroje, kurioje moterys yra labiau traktuojamos kaip seksualinio žvilgsnio objektas. Vyras suvokiamas kaip asmuo, kuris renkasi. Kultūra nepalieka galimybės diktuoti sąlygas moterims, o skelbia, kad jos turi prisiderinti prie vyro poreikių. Moterys yra išmokomos galvoti apie save kaip apie objektą, kuris turi būti patrauklus. Joms taikomi dvigubi standartai bei kaltinimai. Būtent tai ir atriša rankas vyrams smurtautojams, kurie platindami asmeninio pobūdžio nuotraukas, nesulaukia jokių socialinių sankcijų iš visuomenės”, – pastebi M. Jankauskaitė ir pabrėžia, kad jei visuomenė piktintųsi privačių nuotraukų platintojų elgesiu, o ne smerktų aukas, intymių fotografijų paskelbimas neturėtų jokios galios.
Policijos suvestinėse – retas atvejis
Kaip DELFI informavo policija, į pareigūnus dėl privačių nuotraukų platinimo kreipiamasi retai. Tokie atvejai bendrame Lietuvos policijos įstaigose užregistruojamų įvykių kontekste sudaro tik labai mažą dalį – 0,01 proc. Daugiausiai įvykių užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityje. Šiais metais pradėti du ikiteisminiai tyrimai, kurių vienas sustabdytas, o kitas – atliekamas. Policijai pateikta informacija dėl trijų įvykių, susijusių su nepilnamečių nuotraukų platinimu.
Už privačių nuotraukų platinimą, priklausomai nuo konkrečių įvykio aplinkybių, gali būti taikoma civilinė, administracinė, tarnybinė (drausminė) ar baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 168 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą. Kaltininkas atsako tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Tuomet gresia arba bauda, arba laisvės apribojimas ar atėmimas iki trejų metų. Asmuo gali būti nubaustas ir viešaisiais darbais.
Jeigu privačios nuotraukos buvo neteisėtai perimtos ir panaudotos elektroninių duomenų pavidalu, gali atsirasti baudžiamoji atsakomybė ir pagal BK 198 straipsnį. Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Pastebėtina, kad už minėtas veikas baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami ir juridiniai asmenys.
Savininkui būtina elgtis apgalvotai ir atsakingai
Policijos pareigūnų teigimu, prevencinės priemonės, kurios gali būti naudojamos siekiant išvengti privačių nuotraukų ar vaizdo įrašų neteisėto platinimo, gali būti įvairios. Visų pirma turėtų atsakingai bei apgalvotai elgtis pats tokios informacijos savininkas. Būtina fotografijas, vaizdo įrašus saugiai laikyti ir lengvabūdiškai jų neviešinti: nesiųsti nepažįstamiems ar nepatikimiems asmenims, netalpinti nežinomose ar abejotinos reputacijos interneto svetainėse, serveriuose. Verta paminėti, kad dažniausiai į policiją kreipiamasi dėl socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Instagram“ bei kt.) ir elektroniniu paštu platinamų privačių nuotraukų.
„Patartume kuo mažiau privačios informacijos viešinti patiems, susitvarkyti privatumo nustatymus socialinių tinklų paskyrose. Jei asmuo pastebi be sutikimo išplatintas savo nuotraukas, pirmiausia reikėtų pačiam kreiptis į interneto tinklalapio ar paskyros socialiniame tinkle, kur paskelbta nuotrauka, valdytoją ir reikalauti ją pašalinti. Siekiant apginti pažeistą savo teisę į atvaizdą (privatų gyvenimą) galima kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių arba teismą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei patalpinta nuotrauka padeda atskleisti įstatymų pažeidimus arba joje vaizduojamas viešas asmuo, tai šiais atvejais teisės į atvaizdą (privatų gyvenimą) apsauga užtikrinama siauresne apimtimi”, – dalijasi įžvalgomis Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. Pasak pašnekovės, privačios nuotraukos be jose pavaizduotų asmenų sutikimo dažniausiai išplatinamos esant konfliktiniams asmenų santykiams, kerštaujant, esant nesutarimams šeimoje, siekiant priversti įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kitose situacijose.
Kur kreiptis, jei nukentėjai?
Policija perspėja, kad asmuo, be kurio sutikimo platinamos jo privačios nuotraukos, gali kreiptis į jas platinantį asmenį reikalaudamas nutraukti neteisėtus veiksmus. Jeigu platintojas nežinomas arba jis nepaiso tokio reikalavimo, suinteresuotas asmuo gali su tokiu reikalavimu kreiptis į visuomenės informavimo priemonės savininką ar administratorių. Pavyzdžiui, kaip pranešti socialiniams tinklams apie netinkamą turinį yra nurodyta interneto svetainėje „esaugumas.lt“. Jeigu išplatinus nuotraukas padaryta moralinė ar turtinė žalos, galima civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą.
Jeigu manoma, kad išplatinus nuotraukas padaryta nusikalstama veika, patartina kreiptis į policiją. Tai galima padaryti vienu iš šių būdų:
1. Pateikti rašytinį skundą arba pareiškimą policijos įstaigai tiesiogiai arba naudojantis Lietuvos pašto paslaugomis (įskaitant elektroninio pristatymo sistemą https://epristatymas.post.lt).
2. Pranešti apie įvykį nuotoliniu būdu naudojantis vieša Policijos elektroninių paslaugų sistema „ePolicija.lt”.
3. Pranešti apie įvykį elektroniniu paštu epolicija@policija.lt, išsiunčiant užpildytą struktūrizuotą formą. Rekomenduotina siųsti dokumentą, pasirašytą el. parašu, patvirtinančiu asmens tapatybę ir dokumento turinio autentiškumą.
Pareigūnai pataria pateikti kuo tikslesnę ir išsamesnę informaciją apie įvykį: įvykio datą ir laiką, įvykio vietą (įvykio elektroninėje erdvėje atveju – interneto svetainės adresą, el. pašto adresą, nuorodas į tinklapius ir pan.); įvykio aplinkybes ir su jomis susijusių asmenų (žinomų ar galimų kaltininkų, liudytojų ir kt.) veiksmus ir duomenis, reikšmingus jų asmens tapatybei ir buvimo vietai nustatyti; daiktus ir dokumentus, galinčius būti reikšmingais tiriant ir teisiškai vertinant įvykį (įvykio elektroninėje erdvėje atveju – el. pašto laiškų, interneto tinklapių, kitų el. dokumentų kopijas, kurias galima sukurti naudojantis kompiuterinėmis funkcijomis, pvz., „print screen”, nufotografuojant ir kt.); kitą informaciją, kuri, pareiškėjo nuomone, galėtų būti reikšminga įvykiui ištirti.