Kaip rašoma pranešime spaudai, unikalius IT sprendimus kurianti ir skaitmenizavimo klausimais konsultuojanti įmonė „Baltic Amadeus“ karantino metu ir jam pasibaigus taip pat ieškojo ir įdarbino naujų kolegų. Įmonės personalo ir marketingo vadovas Darius Dužinskas sako, kad siekdami patenkinti reikiamų specialistų poreikį jie netgi padeda kitų profesijų žmonėms persikvalifikuoti į įvairaus profilio IT specialistus. Ir dalinasi, kaip persikvalifikuoti, kiek laiko tai gali užtrukti, į kurias sritis taikyti pirmiausia. Pateikia sėkmingų pavyzdžių, kurių jų komandoje – ne vienas ir ne du.
Persikvalifikuojančių į IT specialistus skaičius auga
D. Dužinsko teigimu, universitetinių įstaigų paruošiamų IT specialistų jau seniai nebepakanka. Dėl to auga į IT specialistus persikvalifikuoti pasiruošusių žmonių paklausa, o tokius profesijos keitimo kursus organizuojančių įstaigų – taip pat ne viena. Auga ir veiklos sritį norinčių keisti žmonių skaičius.
„Persikvalifikavimą į IT specialistus neabejotinai skatina ir nuolatinės kalbos apie didžiulį šios srities perspektyvumą, didelius atlyginimus, įdomius projektus, nuolatines tobulėjimo galimybes ir gausybę motyvacinių dalykų. Turiu pripažinti, kad šios kalbos iš dalies pagrįstos – šis darbas išties siūlo konkurencingą atlygį, lankstumą dirbti iš ten, kur patogu, kada patogu ir daugybę papildomų naudų“, – teigia vadovas.
Paprastai persikvalifikavimo kursus organizuojančiose įstaigose mokymai trunka iki metų. Bene visos IT įmonės organizuojasi mokymus ir pačios. Tokiu atveju mokymai trunka daugiausia tris mėnesius ir dažnu atveju yra net apmokami. Pagrindinė tokių mokymų auditorija – IT studentai, mat ten jau reikia turėti bazinių žinių.
Įmonė kartą ar du per metus taip pat organizuoja studijų programą „BA IT Challenge“. Priklausomai nuo poreikio, tai gali būti arba konkretūs mokymai, pavyzdžiui, tik testuotojams, arba bendriniai programavimo mokymai, kuriuose aprėpiamas kur kas platesnis spektras.
IT specialistai skatinami nuolat augti
„Bandyti persikvalifikuoti gali bet kas, turintis noro, motyvacijos, atkaklumo ir laiko. Esame turėję labai įvairių ir unikalių atvejų, kai IT specialistais tapo leidyklos savininkas, italų kalbos dėstytoja, 12-tos klasės moksleivis ar net virtuvės šefas“, – dalinasi D. Dužinskas.
Pasak vadovo, vien jo atstovaujamoje įmonėje skaičiuojama daugiau nei 20 skirtingų IT specialistų pareigybių. Taigi persikvalifikuojant labai svarbu rinktis ne technologiją, nes technologija yra tik įrankis, bet įsivertinti savo galimybes ir norą nuolat tobulėti, daug mokytis. Suprasti, kad baigti kursus neužteks – bus būtina investuoti nemažai papildomo savo laiko.
Svarstantiems persikvalifikavimą iš kitos srities būtinos bazinės anglų kalbos, programavimo ir matematinės logikos žinios. Tikriausiai todėl IT renkasi tie, kuriems patinka tikslieji mokslai.
„Kad ir kaip sudėtingai skambėtų IT, pagalvojantiems apie šią sritį labai svarbu nebijoti ir bandyti. Ji pasižymi dinamika ir yra viena tų, kurioje pakankamai lengva keisti darbo profilį. Reikia nebijoti ieškoti savęs ir to, kas tau tikrai patinka. Turime puikių istorijų, kaip testuotojas tapo puikiu verslo duomenų analitiku, programuotojas – testuotoju, analitikas – projektų vadovu ir panašiai. Labai svarbu rasti savo vietą, savo sritį ir savo technologiją“, – drąsina D. Dužinskas.
Darbdavio lūkesčiai – ne tik puikios IT žinios
Pašnekovo teigimu, baigti kursai geros darbo vietos „automatu“ neužtikrina – formalus išsilavinimas dar negarantuoja sėkmingos karjeros. „Darbdaviai tikrai renkasi ir ieško motyvuotų darbuotojų. Vienas svarbiausių dalykų – mano jau minėtas tobulėjimas. Darbdaviui svarbu, kiek žmogus nori ir yra pasiryžęs mokytis, kiek domisi papildomai, kokius tikslus kelia sau, ir kokius kelia darbdaviui. Čia tarsi abipusiai mainai, kuomet abi pusės turi likti patenkintos“, – teigia D. Dužinskas.
Pasak jo, suprasdami, kad žmonės persikvalifikuoja ir tikrai negali turėti stipraus technologinio pagrindo, atrankų metu nemažą dėmesį jis su kolegomis skiria kandidatų turimiems „minkštiesiems įgūdžiams“ (angl. „soft skills“). „Vertiname komunikabilumą, iniciatyvumą, komandinio darbo įgūdžius, kurie itin svarbūs mūsų IT specialistams. Be to, kandidatuojantis asmuo turi tikti ir pagal vertybes. O tuomet, kai darbdavio ir darbuotojo vertybės sutampa, yra aišku, kad kartu galėsime įgyvendinti ir pačius sudėtingiausius technologinius sprendimus ir įdomiausius darbus“, – sako D. Dužinskas.
„Iš virtuvės“ – į testuotojus
Pašnekovas pateikia keletą persikvalifikavimo pavyzdžių iš savo komandos istorijos.
Einius Pajarskas, jaunesnysis testuotojas, kuris juokauja, kad prie BA ir IT prisijungė „tiesiai iš virtuvės“. Maisto gaminimas nuo mažens buvo vaikino hobis. Baigęs mokslus jis nusprendė, jog nieko nėra geriau nei dirbti darbą, kurį myli. Kurį laiką taip ir darė, kol gyvenimas ėmė ir pakrypo netikėta vaga.
„Daugiau nei trejus metus dirbau Airijoje, įvairiose virtuvėse. Pradžioje tiesiog mėgavausi tuo, ką darau, bet palaipsniui malonumas gaminti slopo. Pakeičiau kelias darbo vietas, bet euforijos nebejaučiau. Nutariau, ieškoti gyvenime naujų vėjų, kol visiškai nepraradau simpatijos kulinarijai. Mano brolis programuotojas, tad apie IT jau buvau nemažai girdėjęs. Supratau, jog dėl dėmesio detalėms, kokybės pojūčio bei komunikacijos svarbos man artimiausia sritis būtų testavimas. Jis kažkuo panašus į darbą virtuvėje, kuriame visos mano minėtos savybės taip pat labai reikalingos. Nors klausimų buvo daugiau nei galėjau įsivaizduoti, nusprendžiau rizikuoti ir tikrai nesigailiu“, – atvirai pasakoja E. Pajarskas.
Kaip tik tuo metu įmonė rinko grupę testuotojų mokymams. „Einius pamatė reklamą, pasidomėjo, atliko užduotis, praėjo atranką bei mokymus ir šiandien jis puikus testuotojas, kuris ne tik sėkmingai persikvalifikavo, bet ir grįžo gyventi į Lietuvą. Beje, kulinarija vis dar jo mėgstamas hobis, kuriuo jis kartais nustebina ir mus, kolegas“, – pasakoja D. Dužinskas.
Vidinis balsas reikalavo pokyčių
Giedrė Legotaitė (Lego) – pardavimų asistentė, į IT pasuko iš visiškai kitos srities – meno. „Nuo vaikystės apie „techninius dalykus“ žinojau tiek, kiek reikėjo perinstaliuoti kokiai nors programai. Studijavau VDU menotyrą, taip papuoliau į meno pasaulį, kuris suformavo požiūrį tiek į jį, tiek į gyvenimą. Pabaigus mokslus, pradėjau dirbti Šiuolaikinio meno galerijoje Kaune, kurioje menu „dalinomės“ ne tik su kitais kūrėjais, bet ir su moksleiviais, Kauno gyventojais ir visa Lietuva. Po 8 metų supratau, kad sutvėriau vieną savo pusę, tačiau vidinis balsas reikalavo pokyčių“, – prisipažįsta Giedrė.
Visiškai nieko bendro su IT neturinti mergina metė sau iššūkį ir pradėjo mokytis JAVA programavimo kalbos. Užčiuopusi IT pasaulio įvairovę, G. Legotaitė įsidarbino D. Dužinsko atstovaujamoje įmonėje. Dabar ji pažindinasi su IT iš labai skirtingų perspektyvų – pardavimų ir programavimo.