Ryanas Jacobas jau garsėjo sensacinga karjera, kai 1999 m. gruodį, būdamas 30-ties metų, įsteigė „Jacob Internet Fund“. Jis pasinaudojo technologijų bumu, išgyveno sprogimą ir, tikėsite ar ne, išlaikė savo firmą gyvą iki šių dienų.
Visa tai suteikia jam ypatingos kvalifikacijos įvertinti dabartinį technologijų ralį.
„Vieninteliai žmonės, kurie sako: „Taip, viskas kaip dešimtajame dešimtmetyje“, yra rizikos draudimo fondų valdytojai, kurie jaučia grynųjų stygių ir nervinasi, – sakė R. Jacobas telefonu iš Los Andželo. – Jei jie sako, kad dabar yra kaip dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, tai jie neįsivaizduoja, kaip tada buvo.“
Tiems, kurie neturi jo patirties, galbūt tai ir atleistina.
„Nasdaq 100“ indeksas siekia rekordines aukštumas, o mažmeninė prekyba klesti. Brangiausių akcijų – daugiausia technologijų kompanijų – akcijos rekordiniu skirtumu lenkia pigias akcijas. „Tesla Inc.“ akcijos kainuoja 800 kartų daugiau nei uždarbis, o elektra varomų sunkvežimių gamintojo, praėjusį ketvirtį uždirbusio vos 36 000 dolerių, vertė siekia 16 milijardų dolerių.
Gal tai ir ne „dotkomų“ burbulas, kaip teigia R. Jacobas. Bet dar nereiškia, kad tai nėra burbulas.
Adrenalino tipo akcijos
Scottas Barbee 1998 m. įsteigė priešingą fondą, nei R. Jacobas. S. Barbee yra vertybinių popierių investuotojas – ši grupė dažniausiai ir prisimena „dotkomų“ burbulą, įspėdama apie dabartinę rinkų būklę.
„Ten kur fundamentalūs dalykai abejotini, labai aukštai vertinamos tam tikros adrenalino tipo akcijos“, – teigia S. Barbee, „Aegis Financial Corp.“ prezidentas ir įkūrėjas iš Maklyno Virdžinijoje.
Pesimistai baiminasi to, kad šis nepaprastas akcijų ralis vyksta pandemijos metu, nes kaip tik pandemija paskatino didžiausią ekonominį nuosmukį po Didžiosios depresijos.
Visuotinai priimta manyti, kad virusas pakurstė didžiųjų technologijų kompanijų dominavimą, ir S. Barbee su tuo sutinka – šiaip ar taip, net jo motina neseniai perėjo prie apsipirkinėjimo internetu. Jis nerimauja dėl to, kad didžioji šio augimo dalis jau įtraukta į „Facebook Inc.“, „Amazon.com Inc.“ ir „Apple Inc.“ vertę.
Paului Quinsee svarbiausias dalykas, padedantis suprasti, kaip tokios kompanijos gali būti vertos 2 trilijonų dolerių – suma, kurią „Apple“ viršijo šią savaitę – yra jų pelnas.
Pasaulinis „JPMorgan Asset Management“ akcijų vadovas firmoje dirba nuo 1992 m. ir „dotkomų“ erą prisimena kaip laikotarpį, kai investuotojai, priešingai nei dabar, lažinosi iš prognozuojamo pelno.
„Šiandien, bent jau kalbant apie didžiasias kompanijas, ilgalaikis pelnas yra apčiuopiamas, – teigia Niujorke įsikūręs P. Quinsee. – Nustebčiau, jei įvyktų dar vienas panašiai įspūdingas nuosmukis. Tačiau rinkos lyderystė gali pasikeisti.“
Dydis visgi svarbu
2020-aisiais rinka atrodo visiškai kitaip, nei prieš du dešimtmečius.
JAV vidaus akcijų rinka nuo 1998 m. piko sumažėjo beveik perpus iki maždaug 3700 šiandien, o didžiąją dalį nuosmukio lėmė nykstanti mikrokapitalizacija. Per devynerius metus iki 1998 m. įvyko 3614 pradinių viešų pasiūlymų, palyginus su vos 2093 per tą patį laikotarpį iki 2019 m.
„Dotkomų“ burbulo aukštumoje vidutinis besiviešinančios firmos amžius buvo penkeri metai. Remiantis Jay Ritterio iš Floridos universiteto surinktais duomenimis, pastarąjį dešimtmetį šis amžius buvo dvigubai ilgesnis.
Tai rodo, kad naujai įsikūrusios technologijų kompanijos, kurios būtų iškilusios „dotkomų“ eroje, šiais laikais yra linkusios ilgiau išlikti privačios, o tos, kurios visgi nusprendžia viešintis, paprastai būna labiau subrendusios.
„Rizikos kapitalo fondai galėjo išsilaikyti ilgiau ir neturėjo su niekuo dalintis staigiausia augimo kreivės dalimi, – pastebi Lise Buyer, dabar konsultuojanti technologijų firmas IPO klausimais, bet „dotkomų“ burbulo laikais jas analizavusi „Credit Suisse First Boston“. – Ar tai taip pat reiškia, kad kompanijos yra stabilesnės? Iš esmės atsakymas būtų teigiamas.“
Kai šiuolaikinis „dotkomų“ atitikmuo išmoko laikytis priva
iai, rinka ėmė atrodyti visiškai kitaip. Šiuo metu „Russell 3000 Growth Index“ grynosios skolos ir uždarbio santykis yra šiek tiek didesnis nei 1. 1999 m. pabaigoje jis siekė apytiksliai 2,3.
Be to, anuomet skolos buvo sunkesnė našta. Tuo metu, kai firmos suskubo šalinti iš savo pavadinimų „dotkomo“ priesagą, Federalinis rezervų bankas jau kėlė skolinimosi įkainius. Dabar skolinimosi išlaidos yra beveik nulinės, ir panašu, kad tokios išliks dar kurį laiką.
Pigūs pinigai paprastai yra palankūs technologijų akcijoms, kadangi verčia investuotojus siekti grąžos per ilgalaikį augimą.
Analitikai nepavydėtinoje padėtyje
Pigesnė (ir mažesnė) skola, sveikas pelnas ir viruso sukeltas postūmis verslui. Vis dėlto 2020-aisiais technologijų akcijos nėra absoliučiai kitokios.
Prognozuoti kompanijų perspektyvas, kai tradiciniai vertinimo modeliai nebūtinai galėjo būti joms pritaikomi, tapo didžiuliu iššūkiu „dotkomų“ burbulo metu – ir tokiu išlieka šiandien. Įvertinti neap
iuopiamą turtą, tokį kaip tyrimų kompetencija, tapo dar svarbiau, nes šiais laikais kompanijos vis didesnes sumas išleidžia sunkiai įvertinamoms investicijoms.
„Visos šios naujos kompanijos labai įdomios, bet vėlgi, kaip jas įvertinti?“, – sako L. Buyer. Ji dar primena, kad sulaukdavo neapykantos kupinų laiškų dėl to, kad nepakankamai entuziastingai vertino „burbulo“ akcijas, o paskui, kai viskas žlugo, jai teko veltis į teismo procesus dėl kompanijų, kurioms ji apskritai nebuvo teikusi jokių prognozių.
„Nepavydžiu pardavėjų analitikams“, – sako ji.
Net R. Jacobas, kuris šiuo metu prižiūri apie 100 milijonų dolerių, nerimauja, kad didelės kapitalizacijos technologijų akcijų laikai baigiasi. Vis daugiau savo lėšų jis nukreipia į mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmones.
Pastaraisiais metais svyravimai buvo švelnesni, ir daugumai tai atrodo geras dalykas. Tačiau R. Jacobas jaučia, kad jo darbas darosi šiek tiek nuobodus.
„Būti viešųjų kompanijų investuotoju šiandieninėje aplinkoje nėra labai įdomu, – sako jis. – Nebepakartosi to, kas dėjosi dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Iš esmės tai buvo pati interneto aušra.“