Lietuvos Respublikos ūkio ministerija jau skelbia gegužės mėnesį planuojanti pristatyti priemonę „Inopatentas“, kurios aprašo projektas džiugina toli gražu ne visus intelektinės nuosavybės savininkus.
Anksčiau į intelektinės nuosavybės savininkus nukreiptos programos buvo apibūdinamos kaip parama, kuria siekiama skatinti apsaugoti intelektinės nuosavybės teises tarptautiniu mastu. Šiemet naujai sudaromoje programoje siekiama finansavimą priskirti ne paramai, o valstybės investavimui į verslą.
Ir anksčiau, ir dabar finansavimas orientuotas į išradėjus – bus dalinai kompensuojamas patento paraiškos padavimas Europos patentų tarnybai, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijai, patento paraiškų paieškai Europos patentų tarnyboje, taip pat įtraukta naujovė – patentavimas pagal Paryžiaus konvenciją.
Neužmiršti liks ir dizainų savininkai – planuojama dalinai kompensuoti bendrijos dizaino registraciją bei tarptautinę dizaino registraciją.
Pinigų pareiškėjams pakaks
Iki 2020 m. skelbiama bendra numatyta suma – 3 mln. eurų. Šiemet viena svarbi pozityvi naujovė yra ta, kad kvietimas teikti paraiškas bus tęstinis – visą numatytą laikotarpį bus galima kreiptis ir pretenduoti gauti kompensacijas. Intelektinės nuosavybės savininkai gali nesibaiminti – planuojama skirti suma yra palyginti solidi, todėl jos turėtų užtekti visiems atitinkantiems reikalavimus. Atsakymą dėl finansavimo skyrimo intelektinės nuosavybės savininkai turėtų gauti per 60 dienų nuo paraiškos pateikimo.
Tačiau kur kas svarbiau yra ne planuojamos sumos dydis, tačiau sąlygos tą finansavimą gauti. Dabartiniame projekto apraše keliami reikalavimai, kad teikiamas objektas priklausytų taip vadinamajai sumaniai specializacijai, kuriai priskiriama energetika ir tvari aplinka, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, transportas, logistika ir informacinės ryšio technologijos, įtraukta ir tokia kaip kūrybinga visuomenė.
Pagal programos projektą, pareiškimus galės teikti tik juridiniai asmenys, numatyta galimybė turėti privačius juridinius asmenis kaip partnerius. Maksimali numatoma suma vienam išradimui patentuoti ar dizainui registruoti – iki 30 tūkst. eurų. Planuojama, kad besikreipiantys galės pretenduoti į 75 proc. kompensaciją – iš dalies tai gera žinia, nes iš pradžių buvo svarstymų šią dalį sumažinti iki 70 proc., nors 2015 m. skirta parama siekė 80 proc.
Sąlygose netrūksta akibrokštų
Svarbus aspektas, planuojantiems kreiptis dėl finansavimo – nustatytas tinkamas išlaidų laikotarpis – nuo 2014 m. sausio 1 d. Tai labai svarbu ir gerai todėl, kad dalis pareiškėjų nuo 2014 m. pradžios turėjo išlaidų, tačiau iki šiol neturėjo galimybių jų kompensuoti.
Nemaloni naujovė intelektinės nuosavybės savininkams – šiemet neplanuojama skirti finansavimo vertimo išlaidoms, nors ankstesniais metais tai buvo daroma. Tai svarbu žinoti, nes vertimas yra neatsiejama patentavimo darbų dalis ir į tai reikėtų atkreipti dėmesį.
Išlaidos intelektinės nuosavybės savininkams bus kompensuojamos patentavimui ar dizaino registravimui 42 valstybėse, nors anksčiau jokių apribojimų šiuo klausimu nebuvo.
Taip pat projekte numatytas apribojimas dėl valstybinių rinkliavų sumų bei dėl patentinio patikėtinio įkainio. Tai taip pat svarbu, nes tam tikros šalys, kur pareiškėjai galimai planuoja apsaugoti savo teises, gali būti neįtrauktos į kompensuojamų šalių sąrašą.
Tačiau didžiausias akibrokštas – tai numatyta sąlyga, kad jei išradimo patentas ar dizaino registracija jau yra išduota, finansavimo intelektinės nuosavybės savininkai gali nesitikėti. Patentavimo procedūros bus laikomos užbaigtomis, kai patentas bus įteisinamas pasirinktose šalyse.
Tai reiškia, kad išlaidos bus apmokamos tik už etapą nuo patento paraiškos padavimo iki patento įteisinimo. Tokiu būdu, jeigu šiuo metu pareiškėjas praėjo ilgą patentavimo kelią ir jau turi patentą arba registruotą dizainą, kompensacija nebus taikoma jokiam patentavimo ar registracijos etapui. Tai ypač skaudi žinia dizaino registracijų savininkams, nes dizaino registracijų procedūros labai trumpos.
Bendruose Europos Sąjungos nuostatuose yra taisyklė, kad kompensacijos teikiamos iki komercializavimo stadijos, t.y. kompensuojami tyrimai, prototipo gamyba, infrastruktūra, tačiau vos produktą paleidus į rinką, paramos baigiasi. Lietuvoje dabartinio finansavimo projekto sąlyga kompensacijas nutraukti sulig patento ar registracijos gavimu prieštarauja verslo vystymo logikai.
Juk būtent patentas yra geriausias indikatorius, kad išradimas yra nors kiek vertas dėmesio, ir galima pradėti detalesnę analizę, atlikti papildomus tyrimus, gaminti prototipą bei testuoti. Pastaruosiuose žingsniuose išradimas turi didžiausią potencialią naudą valstybei ir visuomenei, ir tada jam parama yra labiausiai reikalinga, deja, pagal dabartinį projekto aprašą, šios paramos neliks.