„Facebook“ vėl susilaukė kritikos dėl privatumo pažeidimų, kai išbandė šią veidų atpažinimo programėlę su savo darbuotojais. Atpažinimo realiuoju laiku programėlė leido identifikuoti asmenį į jį nukreipus išmaniojo telefono kamerą.
Skelbiama, kad programėlė nebenaudojama, tačiau ši technologija buvo pajėgi nukreipti į kažkieno „Facebook“ paskyrą, jeigu šioje būtų aktyvuotas veido atpažinimas.
Šį šokiruojantį faktą pirmiausia atskleidė portalas „The Business Insider“, kuris rėmėsi keliais anoniminiais šaltiniais. Šie teigė, kad programėlė buvo sukurta tarp 2015 ir 2016 metų, tačiau vėliau buvo deaktyvuota.
„Facebook“ patvirtino, kad tokia programėlė buvo sukurta, tačiau neigė, kad ji gali identifikuoti socialinio tinklo narius ir nukreipti į jų paskyras.
„Siekdamos mokytis naujų technologijų, mūsų komandos reguliariai kuria programėles, kurios naudojamos kompanijos viduje, – britų naujienų portalui DailyMail.com elektroniniu paštu atsakė „Facebook“ atstovas. – Minėtąja programėle galėjo naudotis tik „Facebook“ darbuotojai, ir ji galėjo atpažinti kitus darbuotojus ir jų draugus tik tokiu atveju, jeigu pas juos buvo aktyvuotas veido atpažinimas.“
Socialinis tinklas pastaruoju metu atsidūrė po mikroskopu dėl privatumo klausimų, ir minėtoji programėlė yra ne vienintelis atvejis, susijęs su veido atpažinimu.
Praėjusiais metais „Facebook“ pradėjo naudoti dirbtinį intelektą, kad šis padėtų nuotraukose žymėti vartotojus. Tačiau daug kas sakė, kad tai gali pažeisti vartotojų privatumą, skelbė amerikiečių laikraštis „The New York Times“.
Padidinto dėmesio „Facebook“ susilaukia po kilusios milžiniško vadinamojo „Cambridge Analytic“ skandalo, kuomet paaiškėjo, kad „Facebook“ surinko 87 mln. vartotojų duomenis ir jais pasidalino su tyrimų bendrove „Cambridge Analytic“, siejama su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanija.
Vėliau buvo atliekamas tyrimas, ar duomenų pasidalijimas ir kiti konfliktai nepažeidė „Facebook“ 2011 metais pasiekto susitarimo su JAV federaline prekybos komisija dėl vartotojų privatumo apsaugos.
Pagal šį susitarimą bendrovė „Facebook“ privalo gauti vartotojų leidimą prieš pasidalindama jų duomenimis. Tačiau kai „Facebook“ pradėjo naudotis dirbtiniu intelektu žymimt žmones nuotraukose, privatumo gynėjams tai nepatiko, ypač „Facebook“ pasirinktas šios technologijos rinkodaros metodas.
Bendrovė teigė, kad jos sukurta veidų atpažinimo technologija gali „padėti apsaugoti nuo atvejų, kai svetimas žmogus panorsta naudoti jūsų nuotrauką, siekdamas apsimesti jumis“.
Technologijos rėmėjai sako, kad ji gali tapti efektyvia priemone, kaip atpažinti nusikaltėlius.
Visgi daugelis mano, kad bendrovė nesiima pakankamų priemonių užtikrinti, kad yra gavusi tinkamą vartotojo sutikimą prieš tai darydama.
Pradėkime nuo to, kad ši technologija negali nuotoliniu būdu identifikuoti vartotojo pagal jo vardą be jo žinios ar sutikimo, rašo „The Times“. Ji skenuoja vartotojų veidus iš nuotraukos ar vaizdo įrašo ir sulygina juos su įvardytų žmonių duomenų baze.
„Facebook“ taip pat vartotojams nurodo, kad jie gali įjungti arba išjungti veido atpažinimo funkciją. Tačiau daugelis mano, kad „Facebook“ vis tiek gali skenuoti veidus, net kai ši funkcija yra deaktyvuota.
„Facebook“ mėgina paaiškinti savo praktikas tokiais būdais, kad atrodytų kaip „geriečiai“, kurie, esą, saugo jūsų privatumą, – „The Times“ sakė „Electronic Frontier Foundation“ atstovė Jennifer Lynch. – Tačiau neaišku, kodėl jie skenuoja kiekvieną nuotrauką.“
„Facebook“ atstovai leidiniui „The Times“ sakė, kad socialinio tinklo sistema skenuoja veidus nuotraukose, kad susietų jas su žmonėmis, kurie galbūt yra įsijungę veido atpažinimo funkciją. Jeigu tokio sutapimo nerandama, surinkta informacija tuomet yra ištrinama.
Visgi kritikai sako, kad „Facebook“ mėgina įkalbėti vartotojus įjungti šią funkciją, kad, esą, galėtų didinti šios platformos saugumą.