Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės „Tele2“ telefonų priežiūros centro vadovo ir „Inovacijų biuro“ ekspertas Evaldas Viselga siūlo atkreipti dėmesį į 5 patarimus, kaip apsaugoti savo duomenis telefone, rašoma pranešime spaudai.
1. Slaptažodis
Telefono atrakinimo slaptažodis turi būti kuo sudėtingesnis. Geriausia, jei tai bus neegzistuojantis žodis su bent viena didžiąją raide ir kokiu nors simboliu – šauktuku ar pan. Tokį bus ne tik sudėtinga atspėti, bet ir įsiminti net vizualiai matant, kaip žmogus suveda kodą.
Žinoma, slaptą kodą reiktų suvesti slaptai, kad šis veiksmas nebūtų nufilmuotas nei lauko kamera, nei kito asmens mobiliuoju.
Jei telefonas apsaugotas šablonu (angl. pattern), kai braukiama pirštu per taškus, taškų seka neturi priminti raidės ar skaičiaus. Tai yra itin populiaru, tačiau lengvai atspėjama.
2. Biometriniai duomenys
Nauji telefonų modeliai turi biometrines apsaugas ir vartotoją gali nustatyti pagal pirštų antspaudus, akies rainelę ar veido geometriją. Be to, visi biometriniai užraktai papildomai apsaugoti PIN kodu, kurį, kaip atsarginį variantą, būtina pasirinkti.
Vienas patogiausių ir saugiausių variantų – akies rainelės nuskaitymas. Tačiau veidą atpažįstančios sistemos, naudojamos kartu su PIN kodu, yra dar saugesnės. Ypač naujuose telefonuose, kur ši funkcija yra ištobulinta, naudojamos termokameros, nuskaitančios tik šilumą skleidžiantį objektą.
Tad netekus telefono jo atrakinti nepavyks net tuo atveju, jei vagišius turės jūsų nuotrauką.
3. Viešas internetas
Galimybė naudotis nemokamomis Wi-Fi paslaugomis viliojanti, tačiau tai daryti derėtų atsargiai. Prisijungus prie kodu neapsaugoto viešo interneto rekomenduojama nesinaudoti portalais, kuriuose reikia suvesti savo slaptažodžius.
Interneto banku bei kitomis itin jautrią jūsų informaciją turinčiomis e-paslaugomis saugiausia naudotis prisijungus prie operatoriaus teikiamo mobilaus interneto arba namuose. Vieši Wi-Fi tinklai tokioms operacijoms yra nerekomenduojami ir laikomi itin pavojingais.
Viešas Wi-Fi tinklas prieinamas visiems. Tai reiškia, kad jis prieinamas ne tik jums, bet ir blogų kėslų turintiems. Pasinaudoję nemokamu internetu, jie gali pasiekti jūsų įrenginį, stebėti, ką jame darote. Sumažinti tikimybę, kad duomenys nenutekėtų į blogas rankas, galite pažymėję, kad neleidžiate prie jūsų telefono prisijungti kitiems tinkle esantiems įrenginiams.
4. Programėlių siuntimasis
Saugiausia programėles siųstis iš telefono gamintojo rekomenduojamų ar bent jau žinomų interneto parduotuvių. Tačiau net ir tokios programėles gali būti ne visai saugios. Vienas saugumo indikatorių – jų atsisiuntimų skaičius ir reitingas. Jei atsisiuntė daug žmonių, vertina gerai, tikėtina, kad kažkas nepatingėjo patikrinti, ar ta programėlė saugi.
Jei iki šiol tikėjote, kad mokamos programėlės yra saugesnės už nemokamas, nebetikėkite.
Dažniausiai mokamos programėlės tiesiog leidžia atlikti daugiau funkcijų nei jų nemokamos versijos arba nerodo reklamų. Saugumo prasme jos niekuo nesiskiria.
5. Papildoma apsauga
Jei telefone laikote informaciją, kuriai keliate didesnius saugumo reikalavimus, galima bet kurią atminties vietą – nuotraukų, dokumentų, vaizdo medžiagos ar kitą saugyklą – apsaugoti papildomu slaptažodžiu. Kuo sudėtingesniu, tuo geriau.
Taip pat visi telefonai turi galimybę per atstumą ištrinti visą telefono atminti praradus telefoną. Tad rekomenduojama dar turint telefoną savo rankose išsiaiškinti, kaip tai daroma.