Pirma - neimkite telefono į lovą. 44 proc. JAV išmaniųjų telefonų savininkų miega šalia pasidėję savo telefoną. Tai žalinga sveikatai, jei prieš miegą ilgai žiūrime į iš telefono ekrano sklindančią mėlyną šviesą. Be to, telefonas lovoje gali pridaryti žalos jūsų santykiams. Neseniai atlikta apklausa, paskelbta žurnale „Psychology of Popular Media Culture“, rodo, kad 62 proc. moterų pripažįsta, kad jų santykiai nukentėjo dėl partnerio pomėgio įnikti į išmanųjį telefoną bendro poros laisvalaikio metu, skelbia washingtonpost.com.
Antra - išjunkite elektroninį paštą, kai jo netikrinate. Darbuotojai praleidžia iki 13 valandų per savaitę tikrindami savo elektroninį paštą. Tai ne tik suryja daug laiko, bet ir gali pakenkti produktyvumui ir psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad elektroninio pašto tikrinimas skatina stresą – tai susiję su įtampa, atsirandančia iš poreikio visuomet būti pasiekiamam. Ne darbo metu tokia būsena nedžiugina. Dėl elektroninio pašto ir išmaniųjų telefonų darbuotojai vis daugiau dirba savo laisvalaikio metu. Nuolatinis elektroninio pašto tikrinimas ir laiškų rašymas gali pakenkti darbo rezultatams: veiklų kaitaliojimas padalija dėmesį ir lėtina darbą.
Trečia - išsijunkite „Facebook“ pranešimus. Jei pričiumpate save liguistai tikrinant „Facebook“, „Instagram“ ar „Twitter“, gali būti, kad problema yra ne jūsų noras pamatyti draugų naujienas, bet nerimas dėl to, kiek atsiliepimų sulaukia jūsų paskelbta informacija. Menininkas ir mokslininkas Benjaminas Grosseras atliko eksperimentą: jo dalyviai nematė, kiek komentarų ir paspaudimų „patinka“ susilaukia jų pranešimai. Ši taktika leidžia apeiti grįžtamojo ryšio kilpą – psichologinį reiškinį, skatinantį siekti kuo daugiau atsiliepimų savo pranešimams. Tad socialinių tinklų vartotojai išsilaisvina nuo liguisto naršymo.
Ketvirta – neatsisakykite tradicinių knygų. Elektroninių knygų skaitytojai pabrėžia jų privalumus: patogu nešiotis su savimi, madinga, niekas nemato, ką skaitote – todėl galite nesidrovėdami viešajame transporte skaityti „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Tačiau tyrimai rodo, kad ir popierinės knygos turi pranašumų: skaitytojai linkę į jas žiūrėti rimčiau, lytėjimo pojūtis verčiant puslapius padeda skaitant ilgesnius ar sudėtingesnius tekstus. Didžiojoje Britanijoje rugpjūtį atliktas tyrimas parodė, kad skaitytojai geriau įsiminė įprastoje knygoje perskaitytus dalykus. Suprantama, tai nereiškia, kad turite nebesinaudoti „iPad“ ar „Kindle“. Tačiau jei vienas iš jūsų metų tikslų yra perskaityti daugiau knygų, pradėti lankyti knygų klubą ar gilintis į sudėtingesnius kūrinius, užsukite į seną gerą biblioteką.
Penkta - sekite, kiek laiko praleidžiate internete.