Pradinėje įstatymo redakcijoje „Infobalt“ asociacijos nariai aptiko gana daug „silpnų vietų“: visų pirma, įstatymas atsakomybes už įvairių kibernetinių grėsmių stabdymą paskirstė per daug plačiai. Be to, stigo aiškumo, kur kreiptis įvykus kokiam nors incidentui: pagal įstatymo projektą, skirtingas su kibernetiniu saugumu susijusias funkcijas turi atlikti net 7 institucijos, pavaldžios skirtingoms ministerijoms – Krašto apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai.
„Esminis dalykas – tiek „Infobalt“, tiek įstatymo projektą rengusios institucijos sutaria, kad toks įstatymo projektas dėl kibernetinio saugumo yra reikalingas – kaip tai turėtų būti valdoma, kas turi prisiimti atsakomybę, kas kokias funkcijas atlieka, kas formuoja politiką. Žinoma ,dar yra tobulintinų dalykų, sutarta ir kas turėtų tobulinti. Bet pripažįstama, kad ir tokios redakcijos įstatymo projektas jau gali išvysti dienos šviesą“, - sakė IVPK pirmininkas Mindaugas Bastys.
„Įvyko konstruktyvi diskusija. Tikiuosi, kad pavyko įtikinti komiteto narius, kad tie įstatymo patikslinimai yra geriausias būdas saugoti šalį. Didžioji informacinių sistemų dalis yra verslo sektoriuje, dėl to verslo sektoriaus argumentai yra svarbūs“, - sakė „Infobalt“ asociacijos atstovas Antanas Bubnelis.
Pasak M. Basčio, sutarta, jog viskas, kas susiję su kibernetiniu saugumu, turėtų būti valdoma iš vieno taško, vieno langelio principu, kad nutikus incidentui būtų žinoma į kur kreiptis, o jau vėliau būtų atitinkamai paskirstyti darbai ir atsakomybės. Panašiu principu jau dabar dirba Bendrasis pagalbos centras, kuriam skambiname numeriu 112.
Policijos departamentas į Kibernetinio saugumo įstatymą siūlė įtraukti ir punktus, kurie teisėsaugininkams suteiktų teisę dviem paroms be teismo orderio atjungti bet kokį vartotoją nuo interneto arba išjungti bet kokią svetainę. Tiesa, toks pasiūlymas susilaukė kritikos iš teisininkų – leidiniui lrytas.lt advokatas Andrius Iškauskas sakė, jog tai yra labai pavojingas įrankis, kuriuo teisėsauga gali užsimoti ir prieš interneto piratus, nebūtinai prieš nacionaliniam saugumui grėsmę keliančius internautus.
Kibernetinio saugumo centras atsiras įgyvendinus jau ir dabartinės redakcijos įstatymo projektą, tik pagal dabartinį variantą to centro įgaliojimų ratas dar nepakankamai išplėstas. Valdymą šis centras kol kas vykdys netiesiogiai, per kitas institucijas.
„Policijos departamento siūlymams nepritarta. Jei Policijos departamentas mano, kad jiems reikia papildomų instrumentų, konstatavome, kad jie turėtų teikti pasiūlymus kitiems įstatymams. Tai nėra [Kibernetinio saugumo – red.] įstatymo jurisdikcijoje“, - DELFI sakė M. Bastys.
Netobulas, bet reikalingas
„Noriu pabrėžti, kad yra nemažai institucijų, kurios turės po gabaliuką atsakomybės, o mūsų komiteto nuomone ateityje tos visos atsakomybės turėtų atsidurti po vienu stogu ir tiek problemos, tiek jų sprendimo būdai turėtų būti valdomi iš vieno taško“, - sakė M. Bastys.
„Mes nenorime stabdyti šio įstatymo, jis yra svarbus ir reikalingas visuomenei bei institucijoms. Manome, kad ateityje dar reikės jį tobulinti“, - sakė pašnekovas. Jo teigimu, tobulinimas – atsakomybių sutraukimas į vieną tašką – yra susijęs ir su kitais įstatymais, kuriuos taip pat reikėtų koreguoti norint visą šį veiksmą atlikti teisėtai. „Vertybiškai matome, jog yra svarbiau, kad tokios redakcijos įstatymas įsigaliotų, nei imtis kitų reformų einant prie efektyvesnio sistemos valdymo“.
Jo manymu, pagrindinis šį įstatymą svarstysiantis komitetas - Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) – iš savo pusės svarstymo gali imtis dar šią savaitę. Jeigu nekils didesnių klausimų ir nebus kitų iniciatyvinių grupių pasiūlymų koreguoti įstatymo projektą, jis dar šią savaitę pasieks Seimo salę.
O kalbant apie galutinę Kibernetinio saugumo įstatymo versiją, pagal kurią visa atsakomybė būtų perleista vienai organizacijai, M. Bastys buvo gana atsargus: „Manyčiau, tai – ne vienerių metų darbas. Pirmiausiai norime, kad pradėtų veikti šios redakcijos įstatymas. Ėjimas prie vieno langelio turi būti labai gerai apsvarstytas. Mano subjektyviu vertinimu, manau, prie to varianto galėtume eiti 2017 metais“, - sakė Seimo narys.