Šių prietaisų būna pačių įvairiausių dydžių, tačiau esminis principas išlieka – jau po keliolikos minučių pastebėsite, kaip rezervuare pradeda kauptis vanduo. Kaip tai įvyksta?
Santykinė oro drėgmė
Oras jūsų namuose gali būti drėgnas dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kartais tai nulemia orai ar klimatas, kartais – paties namo statybų niuansai. Tikriausiai esatė girdėję, kad drėgmė paprastai apibrėžiama procentais. Ką jie nurodo.
Oras prie tam tikros temperatūros gali išlaikyti tam tikrą vandens kiekį. Paprastai kalbant, šiltas oras įprastai gali būti drėgnesnis nei šaltas. Santykinė oro drėgmė nurodo vandens santykį su maksimalia įmanoma vandens koncentracija ore prie esamos temperatūros. Tai yra, jei kas nors pasakys, kad santykinė oro drėgmė pasiekė 100 proc., tai reišks, kad daugiau vandens ore tuo metu būti jau nebegali.
Pavyzdžiui, prie 20 laipsnių Celsijaus vienas kubinis metras oro gali išlaikyti 18 gramų vandens. Jei ore būtų 9 gramai, tai santykinė oro drėgmė būtų 50 proc.
Rekomenduojama namie išlaikyti ne didesnį nei 30-50 proc. drėgmės lygį. Tokiu būdu oras gali įgerti perteklinę drėgmę, kuri pastoviai atsiranda žmogui kvėpuojant, prakaituojant ar tiesiog verdant arbatą.
Jei santykinis dėgmės lygis šią normą peržengs, oras nebesugeba greitai priimti perteklinis dregmės, o tose vietose, kurs jis yra šalčiausias, pradės kauptis drėgmė – ji tiesiog pasišalina iš atvėsusios oro. Todėl pradės rasoti langai, ant sienų kaupsis kondensatas, bus nemalonu kvėpuoti, į namus pakviesite pelėsį ir, galimai, kitus kenkėjus.
Geriausiai drėgmės lygį sumažina oro sausintuvai, kurie tiesiog pašalina perteklinį drėgmės kiekį – jis vandens pavidalu sukaupiamas specialioje talpykloje.
Kaip veikia drėgmės sugėrikliai?
Kas nutinka karštą vasaros dieną iš šaldytuvo ištraukus gaivaus gėrimo skardinę? Ant jos pradeda rastis vandens lašeliai. Jūs žinote, kad taip vyksta kondensacija. Šiltas aplinkos oras prisiliečia prie šaltos skardinės krašo ir atvėsta – jau rašėme, kad šaltas oras negali išlaikyti tiek daug vandens, todėl jį atiduoda ir dėl to ant skardinės atsiranda drėgmės lašeliai. Tokiu principu veikia ir oro sausintuvai.
Juos sudaro ventiliatorius, radiatorius ir kokia nors šildymo sistema. Procesas yra labai paprastas:
Ventiliatorius siurbia orą į drėgmės sugėriklio vidų.
Oras susiduria su šaltu radiatoriumi, kuris gali būti aušinamas freonu ar kitokia technologija.
Ant šalto elemento susidaro kondensato lašeliai, jie renkasi ir po truputį laša į po radiatoriumi esantį rezervuarą.
Aišku, viskas vyksta vienu metu – tai labai tolygus procesas. Beje, egzistuoja ir kitas drėgmės sugėriklių tipas, kuris vietoj to, kad pasikliautų kondensacija, naudoja drėgmę natūraliai sugeriančias medžiagas (tokias kaip silicio dioksido gelį, kuris naudojamas ir tuose mažuose popieriniuose maišeliuose, kuriuos randate aprangos ar elektronikos pakuotėse). Tokie įrenginiai nėra tokie efektyvūs, bet nešaldo oro, todėl tinka įprastai ir taip šaltose erdvėse.
Sukauptas vanduo dažniausiai randamas plastikiniame rezervuare įrenginio apačioje. Jį reikės laikas nuo laiko ištuštinti. Didesni drėgmės sugėrikliai suteikia galimybę prie rezervuaro prijungti vandens žarną, kuri padės iš karto pašalinti vandenį į kanalizaciją.
Brangesni drėgmės sugėrikliai taip pat leidžia pasirinkti santykinės drėgmės nustatymus – pasiekus nustatytą reikšmę prietaisas išsijungia. Taip pat turi kitokių nustatymų, tačiau net ir perkant iš Kinijos tokie sausintuvai kainuoja jau kelis šimtus eurų, Lietuvoje – dar brangesni.
Nors papildomos valdymo funkcijos labai patogios, tačiau ir pigesni įrenginiai yra gana patogūs ir efektyvūs, o jų kaina net labai protinga.
Kaip naudoti drėgmės sugėriklį?
Vidutinio dydžio drėgmės sugėriklis per mėnesį gali pareikalauti 160 kWh elektros energijos – daugiau nei jūsų šaldytuvas. Tačiau jei šį prietaisą naudosite tinkamai, jis per daug jūsų piniginės nenuskriaus.
Visų pirma, pastatykite jį taip, kad ir oro paėmimo, ir išmetimo angos būtų nukreiptos į atviras erdves – kuo geresnė oro cirkuliacija, tuo efektyviau šis prietaisas veiks. Antra, nestatykite oro sausintuvo netoli dulkių ar purvo šaltinių bei dažnai valykite filtrą. Trečia, savo taikiniu laikykite 50 proc. santykinę oro drėgmę – sausesnio oro iš mažo prietaiso reikalauti tiesiog neapsimoka. Galiausiai, pasistenkite per dažnai nevarstyti durų ir langų – lauko oro sausinti nereikia.
Galiausiai, išsiaiškinkite, kodėl jūsų namuose kaupiasi drėgmė. Galbūt laikas pagalvoti apie geresnę vėdinimo sistemą? Visada geriau gydyti pačią ligą, o ne simptomus.
Visai kita situacija, jei drėgmė kaupiasi ne namuose, o nešildomose patalpose ar vasarnamiuose, kuriuos pašildote savaitgaliais, o darbo dienomis jie būna nešildomi. Tokie temperatūros svyravimai ypač rudenį, kai labai drėgnas lauko oras, padidina drėgmės kaupimasį. Tuomet labai tikėtina, kad palikta patalinė ar kiti rūbai ims pelėti, o nuo to galėtų apsaugoti būtent toks oro sausintuvas – jis sunaudotų kur kas mažiau energijos, nei negyvenamos patalpos šildymas. Arba galima tiesiog orą išsausinti prieš išvažiuojant ir sandariai uždaryti vasarnamį iki kito savaitgalio – tai irgi gerokai sumažintų pelėsio riziką.