„Šios schemos veikia todėl, kad visada yra žmogiškas faktorius. Tokio pobūdžio nusikaltimai šiuo metu neša didžiausią pelną nusikaltėliams, netgi pastebimos tendencijos, kad jeigu prieš keletą metų buvo fokusuojamasi į botnetų kūrimus, virusų, kurie šifruoja duomenis, kūrimus, įvairius kitus nusikaltimus, kurie per IT prizmę generuodavo pinigus, dabar didžioji dalis nusikaltėlių metasi prie socialinės inžinerijos“, - „Žinių radijo“ laidoje Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos Donatas Mažeika.
Vienas pinigams išvilioti panaudotų socialinės inžinerijos priemonių – iš įmonių išviliojami pinigai. Kiti - telefoninių sukčių veikla, išpuoliai socialiniuose tinkluose siekiant užvaldyti duomenis ir iš to pasipelnyti.
Kovą pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjo žinia apie sukčių iš Lietuvos, kuris iš dviejų neįvardintų tarptautinių kompanijų apgaulės būdu išviliojo daugiau nei 100 mln. dolerių (beveik 93 mln. eurų). Įtariamasis 48 metų Evaldas Rimašauskas kovo 16 dieną Lietuvos pareigūnų buvo sulaikytas Vilniuje. Jį Vilniaus apygardos teismas leido sulaikyti vienam mėnesiui.
Informacinių technologijų ir saugumo ekspertas Marius Pereščius sako, kad tokios schemos iš esmės yra paprastos, žinomos, bet vis dar veikia.
Pasak jo, vis dažnesnė praktika, kai stengiamasi perimti susirašinėjimus tarp verslininkų, pasinaudoti tinkamu laiku pinigams išvilioti, pavyzdžiui, kai atsakingi asmenys yra išvykę arba nepasiekiami.
Kalbėdami apie E. Rimašausko atvejį, pašnekovai svarstė, kad veikiausiai pirmieji sandoriai, kuriuose galėjo būti minimas E. Rimašausko vardas, įtarimų nesukėlė. Galimai tai leido įgyvendinti tinkamai suplanuotą schemą.
„Manau, kad jis (E. Rimašauskas - aut. past.) veikė ne vienas, veikiausiai jis veikė grupėje“, - svarstė M. Pereščius.
Skelbta, kad E. Rimašauskas Lietuvoje turi darbą, šeimą, gyvenamąją vietą, nėra teistas. Tai, kad toks žmogus sulaukė kaltinimų stebina ir jam atstovaujantį advokatą.
E. Rimašauskui pateikti kaltinimai sukčiavimu ir pinigų plovimų, už kuriuos gresia po daugiausiai 20 metų kalėjime, taip pat – tapatybės vagyste, už kurią gresia mažiausiai du metai kalėjime.
Diskutuojant, kas paskatina dalyvavimą tokiose schemose, prieita prie išvados, kad tai - pinigai.
Specialistų teigimu, už tai, kad žmogus savo vardu sutinka atidaryti bankinę sąskaitą, gauna kažkokį procentą.
DELFI skelbė, kad galima E. Rimašausko schema, JAV prokurorų teigimu, veikė bent nuo 2013 metų.
Kaip netapti sukčių auka
Specialistai pataria pirmiausia tikrinti šaltinius, kuriems planuojama pervesti pinigus. Pavyzdžiui, paieškoti internete, ar minima įmonė yra patikima, kokią turi reputaciją, ar ji turi tinkamus kontaktus, adresus, ar nurodyti atsakingi asmenys.
Įtarimų turėtų sukelti tai, jei pinigų gavėjas skubina atlikti pavedimą, nesidera dėl kainų, jei kitais atvejais tai - įprasta kaina.
„Tai nutinka dėl dviejų dalykų: žmonės įvedami į psichologinę baimės būseną, kai sakoma, „mama, aš padariau avariją“, ar „laba diena, jums skambina FNTT pareigūnas“. O kitas – godumas, kai laimima loterijoje, nors niekada nepirko bilieto, ar „gavau palikimą iš princo, kurio pavardė neįtikėtinai panaši į mano“, - pavyzdžiais pasidalijo M. Pereščius.
„Jei pasiūlymas atrodo per daug gerai, vadinasi, yra blogai“, - kaip atpažinti sukčius patarė D. Mažeika.