Ministras pristatyme pabrėžė būtinybę labiau ginti autorių teises skaitmeninėje erdvėje. Iš auditorijos jis vėliau sulaukė raginimo sprendžiant autorių teises neapsiriboti Europos Sąjunga, kaip tai buvo daroma diskutuojant dėl Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu (ACTA).
„Aš, kaip socialistas, balsavau už ACTA. Aš manau, kad jūs turėtumėte prisiimti lyderio vaidmenį šiame procese“ - po ministro prisistatymo pareiškė europarlamentaras iš Ispanijos Antonio Masipas Hidalgo.
Š. Birutis komitete atsakydamas į klausimus priminė, kad ACTA „neįgavo tolimesnės eigos“. Po posėdžio jis žurnalistams sakė, kad šiuo metu pirmiausia siekiama sureguliuoti autorių teisių apsaugą Europos lygmeniu.
„Aš beveik įsitikinęs, kad mūsų pirmininkavimo metu mes direktyvą dėl autorinių teisių pabaigsime ir jinai bus priimta. Tai bus tikrai didžiulis indėlis, bet, kaip minėjau, tai bus tik pirmas žingsnis“, - sakė ministras.
„Pirmiausia mes savo europinę kultūrą, tūkstantmečius puoselėtą, privalome ginti. Aš už pasaulinę kultūrą, mes turime dalintis tuo, ką turime, perimti ir girdėti viso pasaulio kultūras, tačiau europinę kultūrą Europas Sąjunga privalo ginti. Nes šiandien vis tik skverbimasis tiek iš JAV, tiek iš kitų valstybių, yra gana didelis“, - teigė Š. Birutis, pažymėjęs, kad „visai priimtina“ yra Prancūzijos iniciatyva iš laisvos prekybos sutarties tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų išbraukti nevaržomą prekybą audiovizualine produkcija.
„Autorių teisių modernizavimo procesas turi ne tik užtikrinti visuomenės interesą išnaudoti visas šiuolaikinių technologijų galimybes, bet ir teisių turėtojų interesą į veiksmingą autorių teisių apsaugą ir galimybę gauti teisingą atlygį, kuris skatintų kūrybą ir kūrybinių industrijų plėtrą“, - prioritetus komitete pristatydamas kalbėjo Š. Birutis.
Lietuva ir dar 21 Europos valstybė praėjusiais metais pasirašė vadinamąjį ACTA susitarimą, tačiau jo ratifikavimo procesą sustabdė.
Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo autoriai teigė, kad jis leis geriau apsaugoti intelektinę nuosavybę. Tačiau praeitų metų pradžioje protesto akcijas organizavę kritikai tvirtino, kad susitarimu iš esmės varžoma interneto laisvė.