JAV Gynybos ministro sekretoriato Strateginių pajėgumų biuras (SCO) kartu su JAV karinėmis jūrų pajėgomis neseniai patvirtino, kad antra tolima autonominio laivo kelionė užbaigta sėkmingai, rašoma portale iflscience.com.
Laivas NOMAD, kuriam valdyti nereikia įgulos, iš viso nuplaukė 8 187 kilometrų (4 421 jūrmylę). Jisai startavo nuo Meksikos įlankos pakrantės, praplaukė Panamos kanalu ir pasiekė Ramųjį vandenyną. Būtina paminėti, kad net 98 proc. viso kelionės laiko laivas judėjo autonominiu režimu – žmogaus įsikišimo prireikė tik ypač sudėtingoje Panamos kanalo atkarpoje.
NOMAD buvo paleistas vykdant „Ghost Fleet Overlord“ programą, ir tai nėra pirmoji tokio tipo iniciatyva: 2020-ųjų spalį panašų maršrutą įveikė kitas autonominis laivas RANGER. Nors šiaip jau nieks nesako, koks tų laivų valdymo principas, galima pagrįstai spėti, kad be dirbtinio intelekto (DI) ir mašinų mokymosi technologijų apsieita nebuvo. Remiantis JAV jūrų pajėgų pateikta informacija, NOMAD ir RANGER šiuo metu testuojami siekiant patobulinti autonomines sistemas, įsitikinti jų patikimumu ir ištirti panaudojimo galimybes per koordinuotas operacijas, kuriose dalyvauja ir žmonių valdomi kovinių pajėgų vienetai.
Junginys „autonominė transporto priemonė“ dažniausiai suprantama kaip skraidančių dronų arba savivaldžių automobilių apibūdinimas. Visgi derėtų pasakyti, kad vis didesnio dėmesio sulaukia ir autonominių laivų statybos idėja. Kai kas net mano, kad, tarkim, autonominių krovininių laivų, galinčių vykdyti reisus be jokio žmogaus įsikišimo arba minimaliai kontroliuojami, turėtų jau netrukus atsirasti jūriniuose laivybos keliuose.
Palyginti su įprastais, autonominiai laivai turi net keletą pranašumų. Visų prima, daugelio jūroje įvykstančių nelaimių priežastis – žmogiškoji klaida (tereikia prisiminti, kas visiškai neseniai įvyko Sueco kanale), todėl tenka sutikti, kad DI būtų daug apdairesnis ir patikimesnis kapitonas negu žmogus. Antra, laivai, kuriems nereiktų įgulos, galėtų būti lengvesni, juose netektų numatyti žmonėms skirtų erdvių, jie išeikvotų mažiau kuro, ne šitaip kenktų aplinkai, o ir jų eksploatavimas nebūtų toks brangus. Pagaliau, trečia, laivai be žmonių, kuriuos būtų galima laikyti įkaitais reikalaujant išpirkos, daug mažiau trauktų piratus.
Kaip bet kurios naujos technologijos pasirodymas, autonominių laivų atsiradimas sukelia masę klausimų – dėl patikimumo, atsakomybės prisiėmimo, taisyklių nustatymo ir kibernetinių atakų grėsmės. Vis dėlto darosi akivaizdu, kad netolimoje ateityje mūsų planetos vandenynais kursuos toli gražu ne vienas autonominis laivas.
„Šitai jau vyksta. Ir klausimą reikia pradėti ne žodžiu „ar“, o žodžiu „kada“. Technologijos, įgalinančios per nuotolį valdomų ir autonominių laivų idėją paversti realybe, jau sukurtos, – dar 2016-aisiais sakė Oskaras Levanderis, „Rolls-Royce“ viceprezidentas inovacijoms. – Dešimtmečiui artėjant prie pabaigos nuotoliniu būdu valdomi laivai, tikėtina, jau bus naudojami komerciniais tikslais.“