Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas pranešime spaudai dalijasi 5 įžvalgomis apie kultinio telefono sukūrimo istoriją, sėkmės priežastis, sugrįžimą ir „Nokia“ padėtį šiandien.
Popieriaus fabrikas, guminiai batai ir elektros kabeliai – „Nokia 3310“ pradžia
Iš pradžių bendrovė „Nokia“ neturėjo nieko bendra su ryšio technologijomis. Viskas prasidėjo nuo popieriaus fabrikėlio, kurį 1865 m. įkūrė suomis Fredrikas Idestamas. Įmonės pavadinimą jis nusikopijavo nuo Nokijos miesto, kuriame vėliau, plėsdamas verslą, atidarė antrąjį fabriką.
Tiesa, „Nokia“ veikla popieriaus gamyba neapsiribojo. XX amžiaus pradžioje šis prekių ženklas apjungė tris bendroves, kurios veikė daugelyje skirtingų sektorių. Nuo elektros kabelių ir asmeninių kompiuterių iki žieminių padangų, dujinių kaukių ar guminių batų – visa tai gamino „Nokia Corporation“. Bendrovei ėmus vis labiau orientuotis į telekomunikacijų verslą, 1988-aisiais nuo jos atsiskyrė padangų gamintojas „Nokian Tyres“, o dar po dviejų metų – ir batus kurianti „Nokian Footwear“. Šios dvi įmonės sėkmingai dirba ir iki šiol.
„Nesunaikinama“ plyta
Jau įpratome prie trapių išmaniųjų, kurių ilgaamžiškumas priklauso nuo apsauginių dėkliukų, ekrano plėvelių ir savininkų atsargumo. Po ilgesnių pokalbių ar naršymo internete nesistebėdami juos papildomai įkrauname, nors diena dar būna tik įpusėjus. Tačiau, ar pamenate laikus, kai telefonui nukritus ant žemės nesinorėdavo skaudžiai susiraukti, o įkroviklio prireikdavo tik maždaug kartą per savaitę?
Tų laikų prisiminimuose dažnas regi būtent telefoną „Nokia 3310“, pelniusį plytos pravardę. Ir ne veltui – apie jo patvarumą iki šiol yra kuriami internetiniai memai, purvas jam ne tik nekenkė, bet ir paprastai išsivalydavo nuėmus korpuso dangtelį, o karštis ir tiesioginiai saulės spinduliai neveikė ekrano. Maža to, pilnai įkrautu originaliuoju „Nokia 3310“ buvo galima be pertraukos kalbėtis daugiau nei dvi dienas (jei tiksliau – 55 valandas), o budėjimo režime jo baterijos užtekdavo dešimčiai dienų (arba – 245 valandoms).
Pardavimų sėkmė ir gyvatėlė
Patvarumas, patogus dydis, galimybė keisti korpuso dangtelius ir, žinoma, daugelio nostalgiškai atsimenamas gyvatėlės (angl. Snake) žaidimas – visa tai prisidėjo prie „Nokia 3310“ populiarumo visame pasaulyje. Šio modelio telefonų iš viso buvo parduota 126 mln. Tokio pasisekimo nepavyko pakartoti net ir pirmajam „iPhone“ – jo buvo parduota 5 kartus mažiau.
Kalbant apie gyvatėlės žaidimą, jis buvo sukurtas šiek tiek anksčiau nei šiandien gimtadienį švenčiantis telefono modelis. Pirmą kartą žaidimas buvo įdiegtas į „Nokia 6110“, pasirodžiusį 1997-aisiais. Vis tik, didžiausio savo populiarumo gyvatėlė sulaukė būtent su modeliu „3310“. Per daugiau nei dešimtmetį šį žaidimą išbandė daugiau nei milijardas vartotojų – šis pasiekimas 2010 m. net buvo užfiksuotas Guinnesso pasaulio rekordų knygoje.
Puikusis valsas ir užkoduotos SMS melodijos
Atpažįstamoji „Nokia 3310“ skambučio melodija atsirado gerokai anksčiau nei ją išpopuliarinęs įrenginys. Ją XIX amžiuje sukūrė ispanų gitaristas Francisco Tarrega ir pavadino „Gran Vals“ (liet. Puikusis valsas). Ankstesniuose nei „Nokia 3310“ modeliuose ji buvo vadinta įvairiai – ir originaliu pavadinimu, ir tiesiog eilės numeriais, kuriais buvo melodijų sąrašuose. Tačiau labai greitai F. Tarrega kūrinio skambesys žmonėms pradėjo sietis būtent su „Nokia“ telefonais, todėl bendrovė 1998-aisiais ją pervadino į „Nokia tune“ (liet. Nokia melodija).
Kalbant apie melodijas, verta paminėti ir „Nokia 3310“ SMS pranešimų garsus. Keli iš jų nėra vien tik derančių garsų sekos, bet Morzės abėcėle užšifruotos žinutės. Pavyzdžiui, standartinis „Nokia 3310“ įeinančios žinutės garsas reiškia raidę M, kitaip – pranešimo (angl. Message) trumpinį. Tuo tarpu melodija „Nokia Special“ reiškia akronimą SMS, o skambėjimo tonas „Ascending“ – „Nokia“ šūkį „Connecting People“ (liet. sujungiame žmones).
„Nokia“ po „3310“: perkamiausias telefonas, žemėlapiai, 5G ir daiktų internetas
Po „Nokia 3310“ išpopuliarėjimo, suomių bendrovė sukūrė dar sėkmingesnį modelį „Nokia 1100“, kuris tapo perkamiausiu visų laikų telefonu – jo buvo parduota daugiau nei 250 mln. vienetų. Tačiau neilgai trukus, „Nokia“ buvo išstumta iš rinkos lyderių pozicijų – 2007 m. pasirodė pirmasis „iPhone“. Verslo daliai, susijusiai su telefonų gamyba, vis prastėjant, 2014-aisiais ji buvo parduota kompanijai „Microsoft“.
Tačiau „Nokia“, niekuomet nesispecializavusi tik vienoje srityje, savo lyderystę atskleidė kituose sektoriuose. Tais pačiais metais, kai atsirado pirmasis „iPhone“, ji įsigijo kartografijos verslą – šiandien suomių bendrovės navigacijos sistemas naudoja tokie automobilių gamintojai kaip „BMW“, „Mercedes“ ir „Audi“. Be to, įmonė sėkmingai konkuruoja telekomunikacijų įrangos, debesijos sprendimų ir daiktų interneto rinkoje – būtent šią bendrovę operatorius „Tele2“ šiais metais pasirinko kaip 5G tinklo Švedijoje ir Baltijos šalyse vystymo partnerę. Nors šiuo metu su kitais telefonų gamintojais „Nokia“ nebesivaržo taip, kaip prieš dvidešimtmetį – ji 2017 m. sukūrė atnaujintą legendinės „Nokia 3310“ versiją, kuri po pristatymo daugelyje rinkų buvo visiškai išpirkta.