Telefonas buvo lydimas pakankamai agresyvios reklaminės kampanijos, kuri pasiekė tikslą – kitoks telefonas sužadino pirkėjų susidomėjimą ir kalbų apie jį buvo daug, tačiau atsiliepimai buvo nevienareikšmiai ir konkurentų pardavimais jam pralenkti nepavyko. Šiek tiek naudos davė „iPhone“ „Bendgate“ skandalas, kai kažkas aptiko, kad „iPhone 6“ korpusas yra silpnokas ir neelastingas, todėl teoriškai jis gali sulinkti tiesiog kišenėje, kai tuo tarpu „Flex“ akcentavo itin didelį atsparumą mechaniniam poveikiui. O ir šiaip, juk jis jau sulenktas, blogiau nebus.
Panašu, kad, LG vadovų manymu, pirmasis blynas prisvilo nestipriai ir 2015 m. pradžioje mums buvo pristatytas antrasis modelis, taip ir pavadintas „LG Flex 2“. Pasikeitimų nuo pirmojo modelio nemažai, mat iš esmės vienintelis dalykas kurį telefonas paveldėjo iš savo pirmtako yra lenkta forma ir dydis. Nauji ir viduriai, ir ekranas. Telefono korpusas vis dar plastikinis, tačiau kokybiškai apipavidalintoje formoje ir plastikas atrodo gražiai. Kad ir kaip ten būtų, telefonas yra išskirtinis savo stiliumi ir, kalbant apie šį modelį, norisi labiausiai pabrėžti tokios formos trūkumus ir privalumus.
5,5 colio ekranas (P-OLED) buvo ryškus ir puikiai matėsi saulėtą dieną, išskyrus vieną keistoką trūkumą – į ekraną žiūrint per poliarizuotus akinius nuo saulės, vertikali ekrano orientacija vaizdą paversdavo nematomu, kai tuo tarpu mano senasis telefonas taip nepokštavo. Gal tai ir smulkmena, tačiau nemaloni.
Ekrano ryškumas, spalvos ir raiška man patiko – „Full HD“ (1080 x 1920 taškų) raiškia 5,5 colių įstrižainės ekrane reiškia apie 403 vaizdo taškų viename colyje tankį – puikus rezultatas. Priekaištų ekranui, netgi tokiam lenktam aš neturiu. Beje, lenkimas šiek tiek sumažina ir saulės atspindžius.
Labiausiai mane nustebinęs dalykas, yra tai, kad šis telefonas kažkodėl yra pats patogiausias mano rankose laikytas aparatas tekstams rašyti. Nežinau, ar dėl lenkto ekrano, ar dėl to kad jo dydis kaip tik atitinka vietas pirštams – nė viename telefone žinutės ir laiškai taip smagiai nesirašė kaip „Flex 2“ modelyje.
LG pabrėžia kad lenkta forma kalbant – papildomas privalumas, mat mikrofonas arčiau burnos ir pats telefonas atkartoja veido forma – čia jie tikriausiai buvo teisūs nes pašnekovai mane girdėjo puikiai, ir telefoną laikyti buvo patogu.
Dar vienas itin keistas sprendimas, tapęs praktiškai LG dizaino parašu – įjungimo ir garso mygtukai, kuriuos rasite ne telefono šonuose, o nugarėlės viršutinės dalies centre. Pradžioje apsiprasti buvo sunku (nes toje dalyje dar yra ir fotoaparatas), tačiau kuo toliau, tuo labiau toks sprendimas man patiko. Ar taip pat patiks ir jums, neaišku, nes panašu, kad tai dar vienas vadinamas „hate it or love it“ sprendimas, šiuo metu vis dažniau sutinkamas net ir populiariausių modelių flagmanuose. Kažkodėl manau, kad tyrimai kuriais rėmėsi LG, gamindami šį modelį buvo paimti iš žmogaus kuris priminė mane – kaip jau minėjau, man patiko ir forma, ir kita LG techninių sprendimų dalis, telefonas asmeniškai man buvo tikrai vienas patogiausių naudoti iš tų, kuriuos teko laikyti rankose, nepaisant visų jo keistų ir neįprastų sprendimų. Tiesiog jo naudojimas atrodo natūralus, ir pirštai patys susiranda reikiamus mygtukus.
Telefonas atkeliaus su „Androd Lollipop 5.0“ sistema, kurią suka aštuonių branduolių „Qualcomm MSM8994 Snapdragon 810“ procesorius (keturi branduoliai (Cortex-A53), dirbantys 1.5 GHz ir keturi branduoliai (Cortex-A57) dirbantys 2 GHz dažniu – šiuo metu viena populiariausių ir jau laiko patikrintų kombinacijų, vaizdo procesorius – „Adreno 430“. Nors telefonas kuo puikiausiai pasirodė visuose bandytuose žaidimuose ir programose – akivaizdu, kad dar ne viskas groja taip gražiai, nes telefonas kaito smarkiai, o tai turėjo įtakos net ir testų rezultatams. Kurie neparodė nieko išskirtinio, kad būtų galima lyginti su dabartiniais rinkos lyderiais. Tiesa, šios P. Korėjos bendrovės atstovai dievagojasi, kad našumo testų rezultatai santykinai skurdoki yra dėl to, kad jie yra vieni iš labai retų telefonų gamintojų, kurie nesukčiauja ir, aptikus paleistą našumo matavimo programėlę, dirbtinai neužkelia procesoriaus dažnio didesnių energijos sąnaudų kaina. Bendram sistemos stabilumui priekaištų neturėjau, telefonas buvo klusnus ir nesiožiavo.
Baterijos laikas man pasirodė šiek tiek ilgesnis nei naudojant įprastai – pora dienų pakankamai aktyvaus naudojimo man sunaudojo apie 60 proc. energijos, rezultatai geri, aišku jei nepamiršime, kad baterija čia neišimama, tačiau pakankamai talpi – 3000 mAh.
Atminties telefone pasirinktinai – 16 GB nuolatinės atminties modelyje su 2 GB RAM arba 32 GB ir 3 GB RAM kombinacija. Mano bandytas modelis buvo su 2 GB RAM, iš kurių laisvi buvo 1,8 GB, tačiau kaip už 650 € (taip, taip kaina tokia), tai atrodo mažokai. Atskirai verta paminėti, kad į raudonąja knygą naujuose telefonų modeliuose jau įrašytas „microSD“ kortelės lizdas čia yra. Jis leis telefono atmintį praplėsti papildomais 128 GB (ar mažiau).
Iš papildomų funkcijų čia yra ir infraraudonųjų spindulių siųstuvas, dėl kurio telefonas tampa universaliu išmaniuoju pulteliu, vos per vieną minutę puikiai susitvarkančiu su keturių skirtingų gamintojų garso ir vaizdo sistemomis, NFC skaitytuvas ir, žinoma, „Bluetooth“, radijo imtuvas, bei GPS.
Telefone įmontuotas galingas 13 MP fotoaparatas, fotografuojantis 4128 x 3096 vaizdo taškų raiška, dviguba blykstė, automatinis fokusavimas ir papildomas vaizdo stabilizavimas, bei filmavimas 4k UHD vaizdo raiška. Skamba viskas neblogai, tačiau nuotraukos pasirodė kiek blankokos ir per šviesios. Tikėtina, kad LG tai ištaisys paprastu programinės įrangos atnaujinimu.
Išskirtinai erzinanti pasirodė „LG Optimus“ pranešimų sistema aprengta „Android“. Jei štai „Samsung“ pasimokė ir iš „Galaxy S6“ modelio ne itin reikalinga programinė įranga buvo beveik visiškai pašalinta, tai LG priešingai, vis dar galvoja, kad vartotoją nepaliaujamai erzinantys iššokantys pranešimai yra gerai. „Sveiki, o jūs žinote, kad..?“ Taip žinau. „O ar nenorėtumėte..?” Ne, nenorėčiau. „O tai, bet gal, tačiau..?“ Ne ne, ačiū. „O žinote ką, aptikau 1,53 MB nereikalingų duomenų, ar galėčiau juos iš trinti DABAR?“ Toks atkaklus sistemos įkyrumas varo iš proto. Tiesa, susimažinti pranešimų skaičių galima, bet pirmoji naudojimo valanda tikrai nėra nuostabi.
Kadangi gamintojai jau dabar pirmą kartą įjungus telefoną jau siūlo vadinamuosius vedlius, kurie sukonfigūruoja telefoną po 16 niekingų žingsnių, aš siūlyčiau pridėti dar vieną, kuris išspręstų dalies vartotojų nepasitenkinimą perkrauta sistema. Tiesiog, po pirmojo paleidimo pasiūlyti rinktis „Android vartotojas pirmą kartą“, „Pagrindiniai žingsniai“ arba „Vartotojas ekspertas“ vedlio režimus. Pirmasis – paleistų pagrindinį vedlį su bent 10 nereikalingų žingsnių, antrasis – kelis pagrindinius žingsnius, o trečiasis – elementarus „Google“ paskyros pridėjimo langas, root teisės ir viskas. Tai, aišku tik svajonė, bet vartotojų patobulintos „Android“ sistemos kitiems telefonams gali tą pasiūlyti. O čia – rinktis nėra iš ko.
Dar vienas išgirtas dalykas – vadinamoji self-healing (savaime atsistatanti) nuo įbrėžimų nugarėlės danga pasirodė esanti visiškas šlamštas. Telefono nugarėlė braižėsi taip, kaip nėra braižęsis dar nei vienas telefonas – minkšta danga atrodė, kad ne atstato atsitiktinius įbrėžimus, o juos padaugina bent kelis kartus. Tai ypač matyti toje išlenktoje vietoje, ant kurios telefonas guli, kai jis būna ekranu į viršų. Mano nemokamas patarimas – ta būtų galima netgi išspręsti paprastu dizaino sprendimu, tarkim, viduryje telefono nugarėlės įdedant kitos medžiagos juostą, ant kurios telefonas gulėtų, ir kuri būtų atspari įbrėžimams. Tačiau to negalima vertinti kaip itin didelį trūkumą dėl paprastos priežasties – telefono nugarėlės keičiamos, ir jei jau subraižymai jus taip erzins, nugarėlę pasikeisti užtruks kelias sekundes. Aišku, už papildomą kainą.
Mydroid.lt verdiktas – telefonas vertas stiprių 8 iš 10 balų. Tikriausiai kiekvienam bus savaip, bet jei telefono forma jums patinka, greičiausiai šis telefonas jums tikrai „prilips“ kaip nutiko ir man, ir skirtis su juo buvo tiesiog gaila. Didžiausias trūkumas – aukšta telefono kaina, kuri atbaidys ne vieną. Kiti gamintojai siūlo savo flagmanus už panašią kainą, juose prigrūsta ir reikalingų, ir nelabai reikalingų, ir gerokai rimtesnių funkcijų nei „LG Flex 2“. Šiuo atveju mokate tiesiog už ekrano išlenkimą. Kitas minusas už perkrautą sisteminę aplinką, kurią norisi gerokai apvalyti.