„Cisco“ išleistoje trečioje metinėje „Cisco“ Pasaulio debesijos indekso (2012 – 2017) ataskaitoje prognozuojama, kad pasaulio debesijos duomenų srautas išaugs 4,5 kartų ir tai sudarys 35 proc. bendro metinio augimo tempo (toliau – BMAT) – t.y. nuo 1,2 zetabaitų metinio duomenų srauto buvusio 2012 m. iki 5,3 zetabaitų 2017 m. Iš viso pasaulio duomenų centrų srautas iki 2017 m. išaugs trigubai ir kasmet pasieks 7,7 zetabaitus.
Kiek valandų muzikos bus duomenų centruose 2017-aisiais?
Vienas zetabaitas lygus milijardui terabaitų, tad, pagal „Cisco“ prognozes, bendrai pasaulio duomenų centrų srautas 2017 m. išaugs iki 7,7 zetabaitų, o tai prilygsta:
• 107 trilijonams valandų transliuojamos muzikos – apie pusantrų metų nepertraukiamos muzikos transliacijos viso pasaulio gyventojams.
• 19 trilijonų valandų internetinių verslo konferencijų – apie 14 valandų kasdieninių internetinių konferencijų visam pasaulyje esančiam personalui iki 2017 m.
• 8 trilijonams valandų internetu transliuojamų didelės raiškos (HD) vaizdo įrašų – apie 2,5 valandų kasdien transliuojamų aukštos kokybės vaizdo įrašų visiems pasaulio gyventojams iki 2017 m.
Lietuva – tarp lyderių
Nustatant „Cisco“ Pasaulio debesijos indeksą, pasaulio šalys buvo suskirstytos į pasirengusiąsias debesijai ir besirengiančiąsias. Lietuva pateko tarp pasirengusiųjų. Tyrimą sudarė pasirengimo debesijai analizė, kurioje tiriamos kiekvieno pasaulio regiono galimybės palaikyti bandomąjį taikomųjų programų rinkinį, skirtą pradedantiesiems, patyrusiems ir pažengusiems privatiems vartotojams bei verslininkams. Kiekvieno regiono debesijos parengtis vertinta pagal bandomųjų paslaugų parsisiuntimo ir išsiuntimo greitį fiksuotu arba judriojo ryšio tinklu, taip pat pagal su tuo susijusią delsą. Tinklo veiklos duomenys buvo surinkti iš beveik 150 pasaulio šalių per dvejus metus.
„Tarp 39 pasaulio šalių, kurios priskirtos prie debesijai fiksuotame tinkle pasirengusių valstybių sąrašo, Lietuva pasižymi kaip turinti vieną iš didžiausią vidutinių parsisiuntimo ir įkėlimo greitį bei mažiausią vidutinę delsos trukmę“, – sakė „Cisco“ verslo vadovas Lietuvai Jonas Bačinskas.
Lyginant debesijai pasirengusių šalių vartotojų duomenis matyti, kad Lietuva yra ketvirta pasaulyje (27,377 kb/s) pagal „Cisco“ išmatuotą vidutinę parsisiutimo spartą po Honkongo (33,340 kb/s), Šveicarijos (29,160 kb/s) ir Pietų Korėjos (28,840 kb/s), aplenkdama tokias šalis lyderes kaip Singapūras (27,765 kb/s), Japonija (26,494 kb/s), Nyderlandai (25,333 kb/s), Rumunija (24,335 kb/s), Liuksemburgas (24,256 kb/s) ar Islandija (23,348 kb/s).
Trečia pasaulyje Lietuva (21,355 kb/s) yra pagal vidutinį įkėlimo greitį – mūsų šalį lenkia tik Pietų Korėja (24,347 kb/s) ir Honkongas (24,009 kb/s). Pagal tinklo delsos trukmę Lietuva (46 milisekundės) yra tryliktoji pasaulyje.
Sėkmingos pozicijos tarp pasirengusiųjų debesijai valstybių Lietuvai skiriamos tik tarp vartotojams skirtų fiksuotų tinklų. Tarp pasirengusių debesijai valstybių verslui skirtuose fiksuotuose tinkluose Lietuva neminima, nes turi nepakankamą verslo vienetų greičių duomenų imtį.
Lyginant debesijai pasiruošusių valstybių judriųjų tinklų greičius Lietuva tarp vartotojų ir tarp verslo tinklų yra bemaž ties viduriu (12,190 kb/s vidutinis parsisiuntimo greitis), o delsa yra viena iš mažiausių (vidutiniškai 76 milisekundės), rašoma bendrovės pranešime spaudai.
Į debesiją – vis daugiau svarbių užduočių
2017 m. pasaulio debesijos duomenų srautą sudarys daugiau nei du trečdaliai viso pasaulio duomenų centrų srauto. Tai reiškia, kad pasaulio mastu, debesijos duomenų srautas išaugs nuo 46 proc. viso duomenų centrų srauto (98 eksabaitų per mėnesį arba 1,2 zetabaitų per metus) buvusio 2012 m. iki 69 proc. viso duomenų centrų srauto (443 eksabaitų per mėnesį arba 5,3 zetabaitų per metus) 2017 m.
„Apie 17 proc. pasaulio duomenų centrų srauto bus sukurti galutinių vartotojų, prie debesijos besijugiančių tam, kad naršytų po internetą, žiūrėtų vaizdo įrašus, bendradarbiautų, taip pat įrenginių, kuriems reikalingas interneto ryšys, tarpusavyje sujungiantis žmones, duomenis, procesus. Debesijos įsisavinimas iš besiformuojančių technologijų tapo nuolatiniu tinklo sprendimu. Įmonės į debesiją perkelia vis didesnį svarbių užduočių kiekį“, – aiškina J. Bačinskas.
Duomenų centrų srautas yra veikiamas ne tiek galutinių vartotojų, kiek duomenų centrų ir debesų kompiuterijos darbo krūvių, naudojamų virtualiai nematomoje veikloje. 2012-2017 m. laikotarpiui „Cisco“ ekspertai prognozuoja, kad 7 proc. visų duomenų centrų srautas bus sukurtas pačių duomenų centrų, daugiausiai nulemtų duomenų dauginimo ir programinės įrangos arba sistemos naujinimų. Papildomi 76 proc. duomenų centrų srauto liks duomenų centruose ir bus daugiausiai generuojami virtualioje aplinkoje talpinant, gaminant ir kitaip plėtojant duomenis.
„Visame pasaulyje žmonėms reikia galimybės prisijungti prie asmeninio, verslo arba pramogų turinio iš bet kurios vietos ir naudojant bet kurį įrenginį. Kiekviena operacija virtualioje debesijos aplinkoje tinklui gali padaryti domino poveikį, – teigė „Cisco“ produktų ir sprendimų rinkodaros vyresnysis viceprezidentas Dougas Merrittas. – Dėl šios besitęsiančios tendencijos, per ateinančius ketverius metus išvysime didžiulį duomenų srauto padidėjimą ne tik duomenų centruose, bet ir už jų ribų ir tarp pačių duomenų centrų.”
2014-ieji – lūžio metai
Prognozuojama, kad nuo 2012 iki 2017 m., pasaulio duomenų centrų darbo krūvis išaugs 2,3 kartus, o debesijos 3,7 kartus – 2012 m. 39 proc. darbo krūvio buvo sukurtas debesijoje, kai tuo tarpu 61 proc. apdorotas įprastuose duomenų centruose.
2014 m. bus pirmieji, kai dauguma darbo krūvio bus perkelta debesijai: 51 proc. viso darbo krūvio bus apdorota debesijoje, o likusieji 49 proc. įprastinėje IT erdvėje. Prognozuojama, kad iki 2017 m. beveik du trečdaliai arba kitaip 63 proc. darbo krūvio bus apdoroti debesijos duomenų centruose, o įprastiniuose duomenų centruose – 37 procentai
Darbo krūvio santykis nevirtualiuose debesijos serveriuose išaugs nuo 6,5 buvusių 2012 m. iki 16,7 būsimų 2017 m. Lyginant darbo krūvio santykį su nevirtualiais įprastais duomenų centrų serveriais, nuo 2012 iki 2017 m. jis išaugs nuo 1,7 iki 2,3.
Labiausiai augs Viduriniai Rytai ir Afrika, Europa atsiliks
Žvelgiant iš regionų perspektyvos, 2012 m. Š. Amerika sukūrė daugiausiai debesijos srauto (469 eksabaitų per metus), po jos sekė Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (319 eksabaitų per metus) bei Vakarų Europa (225 eksabaitų per metus). 2012 m. Š. Amerikoje buvo didžiausias darbo krūvis (15,2 milijono arba 47 proc. viso debesijos darbo krūvio), po jos sekė Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, kurį sudarė 6,8 milijonai arba 21 proc., 2012 m. pasaulio darbo krūvio.
„Cisco“ Pasaulio debesijos indeksas numato, kad per 2017 m. Viduriniai Rytai ir Afrika turės didžiausią debesijos duomenų srauto augimą (57 proc. BMAT), po kurių toliau seks Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (43 proc. BMAT) bei Vidurio ir Rytų Europa (36 proc. BMAT).
Iki 2017 m. Š. Amerika sukurs daugiausiai debesijos srauto (1,886 eksabaitų per metus), po jos seks Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (1,876 eksabaitų per metus) bei Vakarų Europa (770 eksabaitų per metus).
2017 m. Š. Amerikoje apdoros didžiausią debesijos darbo krūvį (48,2 milijonus arba 41 proc. viso debesijos darbo krūvio), po jos seks Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, kurį sudarys 36,5 milijonai arba 31 proc., 2017 m. pasaulio darbo krūvio.
Tikimasi, kad nuo 2012 iki 2017 m. Vidurio Rytų ir Afrikos regionai bus pasiekę aukščiausią debesijos darbo krūvio santykį (45 proc. BMAT), po kurių seks Azijos ir Ramiojo vandenyno regionai (40 proc. BMAT) bei Vidurio ir Rytų Europa (31 proc. BMAT).
Europos regionas pasirengęs pažangioms programoms
Šiuo metu visų regionų vidutinė fiksuoto tinklo veiklos charakteristika gali palaikyti vidutinį debesijos paslaugų lygį. Fiksuoti Azijos ir Ramiojo vandenyno regionų, Š. Amerikos, Vidurio Rytų Europos ir Lotynų Amerikos tinklai gali palaikyti pažangias debesijos taikomąsias programas.
Visų regionų vidutinė judriojo ryšio tinklo veiklos charakteristika gali palaikyti kai kuriuos debesijos paslaugų lygius. Vidutinė judriojo ryšio tinklų veikla Vidurio ir Rytų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje gali palaikyti vidutines debesijos taikomąsias programas, o Azijos ir Ramiojo vandenyno regionų, Vidurio Rytų ir Afrikos bei Lotynų Amerikos judriojo ryšio tinklai gali palaikyti tik pagrindines debesijos taikomąsias programas.
Dauguma regionų turi keletą išskirtinių šalių, kuriose fiksuoto ir judriojo ryšio tinklo veiklos rezultatai yra aukštesni nei jų regiono vidurkis debesijos parengties rodikliuose. Pavyzdžiui, atskirose šalyse, tokiose kaip Honkongas ir Singapūras, esančiose Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose, Jungtiniai Arabų Emyratai, esantys Vidurio Rytuose ir Afrika judriojo ryšio tinklu gali palaikyti išplėstines debesijos taikomąsias programas.