Sudarinėdami šį sąrašą, Sifted.eu susikoncentravo į penkias, po Jungtinės Karalystės daugiausiai „fintech“ investicijų pritraukusias Europos šalis: Vokietiją, Švediją, Prancūziją, Ispaniją ir Lietuvą. Sąraše, kuriame atsidūrė tik C lygio vadovės, V. Vanagės vardas minimas tarp tokių įtakingų „fintech“ srities moterų kaip vokiško „fintech“ vienaragio, skaitmeninio banko N26 produktų grupės vadovės Georgie Smallwood ar geriausiai vertinamo Švedijos „fintech“ startuolio „Klarna“ finansų vadovės Camilla Giesecke.
„Džiugu, kad įtakingas startuolių portalas, į kurį pakliūti itin sudėtinga, atkreipė dėmesį ne tik į mane, bet ir į Lietuvą. Tai didelis pasitikėjimo ir pripažinimo įvertinimas mūsų šaliai, kuri dar kartą buvo parodyta kaip puiki vieta investuoti. Tikiuosi, kad šis tarptautinis įvertinimas mums atvers naujas galimybes užsienyje ir pritrauks naujų investicijų į Lietuvą“, – sako V. Vanagė.
Vienintelė į sąrašą patekusi lietuvė, dirbanti, kaip pati įvardija itin vyriškose srityse – nekilnojamojo turto ir finansų, – sako pastebinti, kad vis daugiau moterų ryžtasi imtis vadovaujamų pareigų: „Kuo toliau, tuo daugiau moterų eina vadovaujančias pareigas Lietuvoje. Tokia tendencija pastebima netgi iš pažiūros visiškai vyriškose srityse, pavyzdžiui, statybų sektoriuje. Būti įmonės vadovu yra klausimas, kokio lygio atsakomybę žmogus gali prisiimti ant savo pečių. Moterys išties puikiai ir kruopščiai dirba, tik reikėtų daugiau drąsos, nebijoti priimti sprendimų, kurie kartais gali kainuoti net keletą milijonų eurų“, – sako V. Vanagė.
Lietuva – antras didžiausias „fintech“ centras Europoje
Portalo Sifted.eu apžvalgininkai Lietuvą įvardija kaip antrą didžiausią Europos „fintech“ centrą po Jungtinės Karalystės, mūsų šalis šioje srityje sparčiai auga ir vejasi pirmąją vietą. Vien 2018 metais Lietuvoje „fintech“ startuolių padaugėjo 45 proc. Palyginimui – 2018 m. šalyje buvo registruota 170 tokių įmonių, o 2017 m. – 117. Be to, Lietuva Europos Sąjungoje užima pirmą vietą pagal moterų įsitraukimą į technologijų industriją. 2018 m., kai Europos vidurkis buvo 41 proc. moterų šioje srityje, Lietuvoje moterys užėmė 57 proc., o daugumoje šalies „fintech“ kompanijų moterys sudaro bent 30 proc. darbuotojų.
Nuo veiklos pradžios 2018 m. investavimo į nekilnojamąjį turtą platforma „Profitus“ iš viso sutelkė 12,3 mln. eurų lėšų ir finansavo 83 projektus. Vos per keletą veiklos metų platforma pritraukė daugiau nei 8000 registruotų investuotojų, o šių metų pradžioje portalas eu-startups.com įvardijo įmonę kaip vieną iš perspektyviausių startuolių Lietuvoje.
Pandemija investicijų nesustabdė
Paprašyta pasidalinti verslo sėkmės paslaptimi, V. Vanagė atskleidė esminį principą, kuriuo vadovaujasi: „Vienas dalykas yra turėti idėją, tačiau visai kitas ją realizuoti, įkurti verslą, padaryti, kad visas organizmas veiktų, o dar sudėtingiau yra viską išlaikyti. Tai ypa
aktualu susiduriant su visiškai netikėtomis, neapibrėžtomis situacijomis, kaip ši pandemija. Norint išlaikyti verslą reikia labai daug dirbti, investuoti daug energijos, koncentracijos ir jėgų, o svarbiausia – aiškiai žinoti savo strategiją ir visada jos laikytis.“
Nors pandemija supurtė visą pasaulį, verslininkė ir čia įžvelgia naujas galimybes. „Ši situacija verslams leido persiskaičiuoti savo išlaidas, patikrinti savo efektyvumą ir gebėjimą prisitaikyti. Labai džiaugiuosi, kad daug verslų persiorientavo į nuotolinį darbo būdą, mes netgi padidinome savo darbo efektyvumą. Mano nuomone, čia yra didelis žingsnis į priekį visoms įmonėms.“
V. Vanagė įsitikinusi, kad dabartinė pandemija nekilnojamojo turto verslui didelės įtakos neturės: „Ši pandemija tikrai taip nepaveiks nekilnojamojo turto rinkos, kaip paveikė 2007 metų krizė. Žmonės ir toliau perka nekilnojamąjį turtą, o ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, neketinama sustabdyti brangesnių pirkinių, – teigia ekspertė. – Žinoma, pokyčių bus: bankai jau pradėjo griežtinti būsto paskolų išdavimo sąlygas, daug žmonių prarado darbus ir šiuo metu negali įsigyti turto. Tačiau pramonė palengva jau grįžta į savas vėžes ir manau, kad tai buvo labiau techninis sustojimas, po kurio kilsime į viršų. Kainos galimai šiek tiek pasikoreguos dėl pamažėjusios paklausos ir žmonių finansinių galimybių, bet tikrai nebus didelių sukrėtimų.“
Verslininkė priduria, kad didieji vystytojai, norėdami išlaikyti savo klientus, turi sprendimų paketą. Jie siūlo vartotojui palankesnes sąlygas, tokias kaip išperkamoji nuoma ar palankesnės atsiskaitymo sąlygos, kad pirkėjai turėtų laiko atsistoti ant kojų ir įsigytų tą nekilnojamąjį turtą, kurį buvo rezervavę, taip pat ir naują.
„2019 m. buvo sukauptas rekordinis skaičius indėlių – 25 milijardai eurų. Tokio skaičiaus Lietuvoje dar nėra buvę ir tai yra 12 proc. daugiau negu 2018 metais. Vadinasi, rinkoje yra daug pinigų. Ši tendencija pastebima ir mūsų srityje – balandžio mėnesį, per pandemijos ir karantino piką, sutelkėme beveik 1 mln. eurų investicijų, žmonės ir toliau investuoja. Tai rodo, kad per pusantrų veiklos metų užsitarnavome rinkos pasitikėjimą, o finansų versle tai yra pats svarbiausias dalykas“, – teigia V. Vanagė.